DICTSIUNAR XIYISITU ONLINE A LIMBÃLJEI ARMÃNEASCÃ  
ABCDEFGHIJKLMNOPQRSTUVWXYZ


Dictsiunar: Tuti ; Zboarã: Di iutsido; (cama multi...)

vãrcuseashti

vãrcuseashti (vãr-cu-seásh-ti) vb unipirs (pirs 3-a) vãrcusi (vãr-cu-sí), vãrcusea (vãr-cu-seá), vãrcusitã (vãr-cu-sí-tã), vãrcusi-ri/vãrcusire (vãr-cu-sí-ri) – (tserlu) s-acoapirã cu niori (s-alãceashti); niureadzã, nuoreadzã, nureadzã
{ro: (se) înnnora}
{fr: (se) couvrir de nuages}
{en: cloud, to darken with clouds}

§ vãrcusit2 (vãr-cu-sítŭ) adg vãrcusitã (vãr-cu-sí-tã), vãrcusits (vãr-cu-sítsĭ), vãrcusiti/vãrcusite (vãr-cu-sí-ti) – (tserlu) acupirit (alãcit) di niori; alãcit, niurat, nuorat, nurat
{ro: înnnorat}
{fr: couvert de nuages, nuageux}
{en: cloudy, darkened with clouds}

§ vãrcusiri2/vãrcusire (vãr-cu-sí-ri) sf vãrcusiri (vãr-cu-sírĭ) – atsea tsi s-fatsi cãndu niureadzã tserlu; acupirirea-a tserlui cu niori; alãciri, nuorari, nurari
{ro: acţiunea de a se înnora}
{fr: action de se couvrir de nuages}
{en: action of clouding, of the sky darkening with clouds}

§ vurcuseashti (vur-cu-seásh-ti) vb unipirs vurcusi (vur-cu-sí), vurcusea (vur-cu-seá), vurcusitã (vur-cu-sí-tã), vurcusiri/vurcusire (vur-cu-sí-ri) – (unã cu vãrcuseashti)

§ vurcusit2 (vur-cu-sítŭ) adg vurcusitã (vur-cu-sí-tã), vurcusits (vur-cu-sítsĭ), vurcusiti/vurcusite (vur-cu-sí-ti) – (unã cu vãrcusit2)

§ vurcusiri2/vurcusire (vur-cu-sí-ri) sf vurcusiri (vur-cu-sírĭ) – (unã cu vãrcusiri2)

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

nior

nior (ni-órŭ) sm niori (ni-órĭ) shi sn nioari/nioare (ni-ŭá-ri) – adunãturã di aburi dit tser ãnsus cari pot s-cadã pri loc ca ploai i neauã; nãur, nor, nuor, nãor;
(expr: beau (mãc) niorlji = hiu gionj sh-alag (azboiru) multu agonja)
{ro: nor, nour}
{fr: nuage}
{en: cloud}
ex: di soari nu lj-u fricã, di vimtu s-dinjicã (angucitoari: niorlu); niori acoapirã tserlu; s-arãspãndirã niorlji; niori lã avea nvãlitã muntsãlj; un nior lai shi murnu; muntsãlj ca s-aibã niori; chinisirã ca nioarili giunari; muntsã di neauã mplinj, cu spulbir shi nioari; sfulgu di nioari; ca nã umbrã di nioari; aumbri shi nioari; si zghilescu pãn di nioari; si-nj yinã dit nioari; s-featsi ahãt gioni di-azboairã prit niori; un mãndzu tsi loclu mãca sh-niorlji bea
(expr: azbuira multu-agonja) di gioni shi di-azbuirãtor; calj azbuirãtori, tsi mãca loclu shi bea niorlji, s-lu-aducã aclo

§ nãur1 (nã-úrŭ) sm nãuri (nã-úrĭ) – (unã cu nior)
ex: umbra tsi, tu fuga mari, u-alasã un nãur (nior); pisti giuguri cresc anarga lãi nãuri (niori); nãurlui shi vimtului

§ nãor (nã-órŭ) sm nãori (nã-órĭ) – (unã cu nior)

§ nor1 (nórŭ) sm nori (nórĭ) – (unã cu nior)
ex: dupã nor (nior) shi dupã soari; deadi soarli pãn di nor (nior); ari oaminj multsã ca norlu (niorlu); pri cãrãrli a norlor (niorlor)

§ nuor (nu-órŭ) sm nuori (nu-órĭ) – (unã cu nior)
ex: nu s-dusirã nuorlji di pi tser

§ niureadzã (ni-u-reá-dzã) vb unipirs niurã (ni-u-rắ), niura (ni-u-rá), niuratã (ni-u-rá-tã), niurari/niurare (ni-u-rá-ri) – (tserlu) s-acoapirã cu niori; nuoreadzã, nãureadzã, nureadzã, vãrcuseashti
{ro: (se) înnnora}
{fr: (se) couvrir de nuages}
{en: cloud, to darken with clouds}
ex: acãtsã s-niureadzã; niurarã muntsãlj shi vãljuri; niurã nafoarã

§ niuredz (ni-u-rédzŭ) vb I niurai (ni-u-ráĭ), niuram (ni-u-rámŭ), niuratã (ni-u-rá-tã), niurari/niurare (ni-u-rá-ri) – mi ntunic la fatsã, dipun dzeanili; adun sufrãntsealili; chicusescu; nuoredz, nãuredz, nuredz

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

varco

varco (var-có) sn varcadz (var-cádzĭ) – loc putsãn ahãndos (baltã, lac, etc.) cu apã stãtãtoari tsi easti mplinã di lãschi (rugoz, earbã di apã, etc.); loc nutios mplin di rugoz; vultuc, valtu, azmac, alãcimi, mucirlã, mucearã, mucealã, mucior
{ro: mlaştină}
{fr: marécage}
{en: swamp}
ex: earba dit varcadz (mucirli) nu-i bunã

§ vultuc (vul-túcŭ) sn vultutsi/vultutse (vul-tú-tsi) shi vultucuri (vul-tú-curĭ) – (unã cu varco)
ex: i mplinã di vultucuri (varcadz)

§ valtu1 (vál-tu) sn valturi (vál-turĭ) – (unã cu varco)
ex: valtul din hoarã cu peshtsã; s-hipsirã doilji tu valtu (tu erburli dit mucirlã); tricui pi la valtu (mucirla cu rugoz)

§ vãltos (vãl-tósŭ) adg vãltoasã (vãl-tŭá-sã), vãltosh (vãl-tóshĭ), vãltoasi/vãltoase (vãl-tŭá-si) – (loc) tsi easti mplin di varcadz; tsi easti mplin di apã stãtãtoari cu lãschi; glãburos
{ro: mocirlos}
{fr: marécageux}
{en: swampy}

§ vãrcusescu (vãr-cu-sés-cu) vb IV vãrcusii (vãr-cu-síĭ), vãrcuseam (vãr-cu-seámŭ), vãrcusitã (vãr-cu-sí-tã), vãrcusi-ri/vãrcusire (vãr-cu-sí-ri) – intru tu lãschi di nu pot s-mata es lishor nafoarã; vurcusescu, vultusescu; (fig: vãrcusescu = (i) mintescu sh-shuts lucrili ahãntu multu cã easti multu greu s-li dizmintescu (s-li dizleg); (ii) fac alatusi, alãtusescu)
{ro: se împotmoli}
{fr: s’embouer, s’embourber}
{en: stick in the mud}

§ vãrcusit1 (vãr-cu-sítŭ) adg vãrcusitã (vãr-cu-sí-tã), vãrcusits (vãr-cu-sítsĭ), vãrcusiti/vãrcusite (vãr-cu-sí-ti) – tsi easti acãtsat tu lãschi; vurcusit, vultusit
{ro: împotmolit}
{fr: emboué, embourbé}
{en: stuck in the mud}

§ vãrcusiri1/vãrcusire (vãr-cu-sí-ri) sf vãrcusiri (vãr-cu-sírĭ) – atsea tsi s-fatsi cãndu cariva vãrcuseashti; vurcusiri, vultusiri
{ro: acţiunea de a se împotmoli; împotmolire}

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn