DICTSIUNAR XIYISITU ONLINE A LIMBÃLJEI ARMÃNEASCÃ  
ABCDEFGHIJKLMNOPQRSTUVWXYZ


Dictsiunar: Tuti ; Zboarã: Di iutsido; (cama multi...)

angiur

angiur (an-gĭúrŭ) vb I angiurai (an-gĭu-ráĭ), angiuram (an-gĭu-rámŭ), angiuratã (an-gĭu-rá-tã), angiurari/angiurare (an-gĭu-rá-ri) – lj-dzãc a unui zboarã arushinoasi (slabi shi uruti) tra s-lu doarã sufliteashti; ngiur, prusvulisescu, prusvulsescu, tãxescu
{ro: înjura, insulta}
{fr: insulter, injurier}
{en: call names, swear, curse, insult}
ex: dupã dzeanã angiur sh-amirãlu; angiurãndalui pri dinãpoi; taha lu-angiurã ficiorlu pri drac; nacã ficiorlu ti-angiurã tsiva?

§ angiurat (an-gĭu-rátŭ) adg angiuratã (an-gĭu-rá-tã), angiurats (an-gĭu-rátsĭ), angiurati/angiurate (an-gĭu-rá-ti) – tsi easti agudit di zboarãli uruti shi slabi tsi-lj s-ari dzãsã; ngiurat, prusvulisit, prusvulsit, tãxit
{ro: înjurat, insultat}
{fr: insulté, injurié}
{en: called names, sworn, cursed, insulted}

§ angiura-ri/angiurare (an-gĭu-rá-ri) sf angiurãri (an-gĭu-rắrĭ) – atsea tsi s-fatsi cãndu s-angiurã; ngiurari, prusvulisiri, prusvulsiri, tãxiri
{ro: acţiunea de a înjura, de a insulta; înjurare, insultare}
{fr: action d’insulter, d’injurier; injure}
{en: action of calling names, of swearing, of cursing, of insulting; insult}
ex: tu coadã-lj trãdzea nã angiurari-a amirãlui

§ ngiur (ngĭúrŭ) vb I ngiurai (ngĭu-ráĭ), ngiuram (ngĭu-rámŭ), ngiuratã (ngĭu-rá-tã), ngiurari/ngiurare (ngĭu-rá-ri) – (unã cu angiur)
ex: totna mi ngiurã; nu-ts fu duri cãti-nj featsish, pali s-mi ngiuri?; ti ngiurã vãr? tsi-ts lipseashti?; si ngiurarã ca lãilji, eara si sh-aspargã capitili

§ ngiurat (ngĭu-rátŭ) adg ngiuratã (ngĭu-rá-tã), ngiurats (ngĭu-rátsĭ), ngiurati/ngiurate (ngĭu-rá-ti) – (unã cu angiurat)

§ ngiurari/ngiurare (ngĭu-rá-ri) sf ngiurãri (ngĭu-rắrĭ) – (unã cu angiurari)

§ angiurãturã (an-gĭu-rã-tú-rã) sf angiurãturi (an-gĭu-rã-túrĭ) – zboarãli arushinoasi, slabi shi uruti cu cari s-angiurã; ngiurãturã, prusvulii
{ro: înjurătură}

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

pãrãvulii/pãrãvulie

pãrãvulii/pãrãvulie (pã-rã-vu-lí-i) sf pãrãvulii (pã-rã-vu-líĭ) – isturii scoasã dit mintea-a omlui cari caftã s-hibã ca unã soi di nvitsãturã tri oaminj (trã cum lipseashti si s-facã lucrili buni sh-crishtineshti); isturii scoasã dit mintea-a omlui (i di lucri tsi s-au faptã dealihea) sh-caftã s-facã oaminjlji s-arãdã; isturii di lucri tsi s-au faptã dealihea (di tsi-ari pãtsãtã cariva, di tsi s-ari faptã tu du-njai, etc.);
(expr: s-featsi pãrãvulii = s-avdzã tu lumea ntreagã; ishi zbor, pãrmit; s-featsi arizilji)
{ro: poveste; parabolă; anecdotă; fabulă}
{fr: récit; parabole; anécdote; fable}
{en: story; parable; anecdote; fable}
ex: s-bitisi pãrãvulia (isturia); lji spusi pãrãvulia tutã (tuti tsi s-featsirã); tuts prindea s-dzãcã cãti nã pãrãvulii (isturii); cãndu tini si-lj dzãts vãrã pãrãvulii, cãndu nãs; dzuã nauã, cãsmeti nauã, dzãtsi pãrãvulia (pãrãmia, zborlu); masture, tini nu u shtii pãrãvulia-atsea (zborlu-atsel); pãrãvuliili (isturiili tr-arãdeari) al Batzaria; dusi njica tu curii, di s-featsi pãrãvulii (di s-avdzã tu tutã dunjaea; icã s-featsi arizilji)

§ paravulii/paravulie (pa-ra-vu-lí-i) sf paravulii (pa-ra-vu-líĭ) – (unã cu pãrãvulii)
ex: nã spusi multi paravulii (isturii); tutã pãzarea ari tu gurã paravulia-a hilji-tai (atseali tsi s-featsirã cu hilji-ta)

§ pãrãvulsescu (pã-rã-vul-sés-cu) vb IV pãrãvulsii (pã-rã-vul-síĭ), pãrãvulseam (pã-rã-vul-seámŭ), pãrãvulsitã (pã-rã-vul-sí-tã), pãrãvulsiri/pãrãvulsire (pã-rã-vul-sí-ri) – dzãc unã pãrãvulii (isturii)
{ro: povesti}
{fr: raconter, relater une istoire}
{en: narrate, tell a story}

§ pãrã-vulsit (pã-rã-vul-sítŭ) adg pãrãvulsitã (pã-rã-vul-sí-tã), pãrãvulsits (pã-rã-vul-sítsĭ), pãrãvulsiti/pãrãvulsite (pã-rã-vul-sí-ti) – (isturii) dzãsã a unui
{ro: povestit}
{fr: (istoire) racontée, relatée}
{en: narrated, (story) told}

§ pãrãvulsiri/pãrãvulsire (pã-rã-vul-sí-ri) sf pãrãvulsiri (pã-rã-vul-sírĭ) – atsea tsi s-fatsi cãndu cariva pãrãvulseashti (unã isturii)
{ro: acţiunea de a povesti; povestire, relatare}

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

prusvulii/prusvulie

prusvulii/prusvulie (prus-vu-lí-i) sf prusvulii (prus-vu-líĭ) – zboarã arushinoasi, slabi shi uruti tsi-lj si dzãc a unui om; angiurãturã, ngiurãturã
{ro: însultă}
{fr: insulte, outrage}
{en: insult, outrage}

§ prusvulisescu (prus-vu-li-sés-cu) vb IV prus-vulisii (prus-vu-li-síĭ), prusvuliseam (prus-vu-li-seámŭ), prus-vulisitã (prus-vu-li-sí-tã), prusvulisiri/prusvulisire (prus-vu-li-sí-ri) – lj-dzãc a unui zboarã arushinoasi (slabi shi uruti) tra s-lu agudeascã la inimã (cã nu mi-ari arisitã atsea tsi featsi); prusvulsescu, angiur, ngiur
{ro: insulta, ofensa}
{fr: insulter, offenser, outrager}
{en: insult, offend, outrage}

§ prusvulisit (prus-vu-li-sítŭ) adg prusvulisitã (prus-vu-li-sí-tã), prusvulisits (prus-vu-li-sítsĭ), prusvulisiti/prusvulisite (prus-vu-li-sí-ti) – tsi-lj s-ari dzãsã zboarã uruti shi slabi (cari lu-agudirã la inimã); prusvulsit, angiurat, ngiurat
{ro: insultat, ofensat}
{fr: insulté, offensé, outragé}
{en: insulted, offended, outraged}

§ prusvulisi-ri/prusvulisire (prus-vu-li-sí-ri) sf prusvulisiri (prus-vu-li-sírĭ) – atsea tsi s-fatsi cãndu un om prusvuliseashti pri cariva; prusvulsiri, angiurari, ngiurari
{ro: acţiunea de a insulta, de a ofensa; insultare, ofensare}
{fr: action d’insulter, d’offenser, d’outrager}
{en: action of insulting, of offending}

§ prusvul-sescu (prus-vul-sés-cu) vb IV prusvulsii (prus-vul-síĭ), prus-vulseam (prus-vul-seámŭ), prusvulsitã (prus-vul-sí-tã), prusvulsiri/prusvulsire (prus-vul-sí-ri) – (unã cu prusvulisescu)

§ prusvulsit (prus-vul-sítŭ) adg prusvulsitã (prus-vul-sí-tã), prusvulsits (prus-vul-sítsĭ), prusvulsiti/prusvulsite (prus-vul-sí-ti) – (unã cu prusvulisit)

§ prusvulsiri/prusvulsire (prus-vul-sí-ri) sf prusvulsiri (prus-vul-sírĭ) – (unã cu prusvulisiri)

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

vulã

vulã (vú-lã) sf vuli/vule (vú-li) – hãlati cari, cãndu easti cãlcatã pi unã acoalã, alasã un semnu tsi-aspuni cã cartea nu easti calpã icã minciunoasã; tsearã aroshi, pri cari s-ari bãgatã un semnu cu-unã hãlati, cu cari sã ncljidi un lucru (fachir, cutii, ushi, etc.) tra s-nu hibã disfaptu di un tsi nu-ari izini s-veadã tsi easti nuntru; simnãtor, miuri, muhuri, damcã, surhidã, sfãrhidã, turã; (fig: vulã = (i) paradz; (ii) urmã icã semnu (alãsat di-un lucru murdar, unã chicutã tsi cadi pri un lucru curat); semnu njic di-unã hromã tsi s-aspuni tu mesea-a unui lucru di-unã altã hromã; damcã, batã, liche, minghinadã)
{ro: sigiliu}
{fr: marque, empreinte, sceau, cachet}
{en: signet, seal}
ex: lj-bãgã vula; asparsi vula-a lui; lj-bagã vulã vãrtoasã, di u miuhiurlidiseashti; vru s-veadã vula-a vãsiljelui la cãpulja-a eapãljei; asparsi vula-a lui shi adrã altã carti; s-lja vula-a alãntui shi s-facã tsi va-lj va chefea; avutlu scoasi oara cu vula-a hilji-sai; s-vã bag vula, damca dinãpoi, tra s-nu-nj giucats vãrã murafeti; vulili arupti shi fluriili mintiti; cu vula, dizvulusi casela shi lo cãts paradz vru; si-lj dimãndã s-lja paradz dit caselã, fãrã s-dizvuluseascã vula; nu-am vulã (fig: nu-am paradz); s-nu-agãrsheshti s-lji badz vula; mizia u nviscush shi-lj fãtsesh dauã vuli (fig: dãmtsã)

§ vulutinã (vu-lu-tí-nã) sf vuluti-ni/vulutine (vu-lu-tí-ni) – cumatã njicã di carti tsi s-alicheashti di-aradã pri lucri (cutii, sinduchi, hãlati, etc.) tra s-aspunã tsiva (tsi easti, tsi ari nuntru, a cui easti, etc.)
{ro: mică etichetă}
{fr: petite etiquette à coller}
{en: small sticking label}

§ vulusescu (vu-lu-sés-cu) vb IV vulusii (vu-lu-síĭ), vuluseam (vu-lu-seámŭ), vulusitã (vu-lu-sí-tã), vulusiri/vulusire (vu-lu-sí-ri) – bag unã vulã pri unã carti (tra s-aspun cã nu easti calpã); bag unã vulã sã ncljid un lucru (fachir, plic); vulisescu, dãmcusescu, sfãrhidedz, miuhiurlidisescu
{ro: sigila}
{fr: sceller, cacheter}
{en: seal}
ex: vulusii fachirlu cu cartea tsi tsã u pitricui

§ vulusit (vu-lu-sítŭ) adg vulusitã (vu-lu-sí-tã), vulusits (vu-lu-sítsĭ), vulusiti/vulusite (vu-lu-sí-ti) – tsi ari unã vulã pri el; vulisit, dãmcusit, sfãrhidat, miuhiurlidisit

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn