DICTSIUNAR XIYISITU ONLINE A LIMBÃLJEI ARMÃNEASCÃ  
ABCDEFGHIJKLMNOPQRSTUVWXYZ


Dictsiunar: Tuti ; Zboarã: Di iutsido; (cama multi...)

vilaeti/vilaete

vilaeti/vilaete (vi-la-ĭé-ti) sf vilaets (vi-la-ĭétsĭ) – unã parti ma mari dit veaclja Turchii dit Balcanj, cu locuri sh-arãdzãmuri (ursitã di un vali, shi mpãrtsãtã tu ma multi sãngeacuri); vileti
{ro: vilaiet, provincie}
{fr: province}
{en: province}
ex: gioni-avdzãt tu vilaeti

§ vileti/vilete (vi-lé-ti) sf vilets (vi-létsĭ) – (unã cu vilaeti)
ex: tru-atsea vileti a tatãlui; va sã-nj fug tru-a mea vileti (tu-arãdzãmurli-a meali) nturtseascã

§ vali2 (va-lí) sm valadz (va-ládzĭ) – caplu tsi ursea unã vilaeti dit veaclja Turchii, di-aoa sh-un chiro
{ro: guvernator de vilaiet (provincie turcească din Balcani)}
{fr: gouverneur général d’une province}
{en: governor of a province in Turkey}

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

chishigi

chishigi (chi-shi-gí) sm chishigeadz (chi-shi-gĭádzĭ) – fur turcu tsi alagã ncãlar, chisigi, chisãgi
{ro: chesăgiu, hoţ turc}
{fr: brigand qui va à cheval, brigand turque}
{en: bandit on horse, turk bandit}
ex: ascundi-ti, cã yini un chishigi cu armatli s-ti vatãmã

§ chishigescu (chi-shi-gés-cu) adg chishigeascã (chi-shi-gĭás-cã), chishigeshtsã (chi-shi-gésh-tsã), chishigeshti (chi-shi-gésh-ti) – tsi ari s-facã cu chishigilu, di chishigi
{ro: de chesăgiu}
{fr: qui tient d’un “chishigi”}
{en: that has to do with a “chishigi”}
ex: cal chishigescu (di fur turcu); s-mi dai tu mãnj chishigeshti (di chisigi)

§ chisãgi (chi-sã-gí) sm chisãgeadz (chi-sã-gĭádzĭ) – (unã cu chishigi)
ex: doi chisãgeadz si zmulsirã ncãlar

§ chisigi (chi-si-gí) sm chisigeadz (chi-si-gĭádzĭ) – (unã cu chishigi)
ex: ishirã tu muntsã multsã chisãgeadz

§ chisigiu (chi-si-gí) sm chisigii (chi-si-gíĭ) – (unã cu chishigi)

§ chisãgilãchi/chisãgilãche (chi-sã-gi-lắ-chi) sf chisãgilãchi (chi-sã-gi-lắchĭ) – bana (tehnea, purtarea) di chisigi; caceaclãchi, furlichi
{ro: tâlhărie în drumul mare}
{fr: banditisme}
{en: banditism}
ex: di cãndu vinji n caplu-a vilaetiljei pãshelu-aestu, chisãgilãchi nu s-fac

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

chivernisi/chivernise

chivernisi/chivernise (chi-vér-ni-si) sf chivernisi (chi-vér-nisĭ) – pareea di oaminj cari suntu tu frãmtea-a unei vãsilii (duvleti, stat) shi cari deadun lj-ursescu tuti lucrili; oaminjlji cu cari aestã parei ursescu vãsilia; oaminjlji tsi u pãristisescu aestã parei, di la nai ma mãrlji la nai ma njitsli; (fig: chivernisi = vãsilii, vasiliu, stat, crat, duvleti)
{ro: guvern; organ de-a guvernului}
{fr: gouver-nement; ministère}
{en: government; government office}
ex: chiver-nisea turtseascã; sculiili suntu pãltiti di chivernisi (vãsilii)

§ chivirnisescu (chi-vir-ni-sés-cu) (mi) vb IV chivirnisii (chi-vir-ni-síĭ), chivirniseam (chi-vir-ni-seámŭ), chivirnisitã (chi-vir-ni-sí-tã), chivirnisiri/chivirnisire (chi-vir-ni-sí-ri) – lã am frundida sh-li ursescu tuti lucrili-a unei vãsilii; nicuchiripsescu lucrili-a casãljei (a ducheaniljei, a hoarãljei, a ascheriljei, etc.) tra s-njargã tuti-ambar; chivãrnisescu, chivãrsescu, nicuchiripsescu, cumãn-dãrsescu, ursescu
{ro: guverna, chivernisi, gospodări, administra, economisi}
{fr: gouverner, administrer, entretenir, économiser}
{en: govern, administer, manage, maintain, save}
ex: un pãshe chivirniseashti nã vilaeti; mi chivirnisescu ghini

§ chivirnisit (chi-vir-ni-sítŭ) adg chivirnisitã (chi-vir-ni-sí-tã), chivirnisits (chi-vir-ni-sítsĭ), chivirnisiti/chivirnisite (chi-vir-ni-sí-ti) – (vãsilii) tsi easti ursitã di chivernisi (pareea dit caplu-a ljei); tsi easti nicuchiripsit ca s-lji njargã lucrili ambar; chivãrnisit, chivãrsit, nicuchiripsit, cumãndãrsit
{ro: guvernat, chivernisit, gospodărit, administrat, economisit}
{fr: gouverné, administré, entretenu, économisé}
{en: governed, administered, managed, maintained, saved}

§ chivirnisiri/chivirnisire (chi-vir-ni-sí-ri) sf chivirnisiri (chi-vir-ni-sírĭ) – atsea tsi s-fatsi cãndu cariva chivirniseashti tsiva; chivãrnisiri, chivãrsiri, nicuchiripsiri, cumãndãrsiri
{ro: acţiunea de a guverna, de a chivernisi, de a gospodări, de a administra, de a economisi; guvernare, chiver-nisire, gospodărire, administrare, economisire}
{fr: action de gou-verner, d’administrer, d’entretenir, d’économiser}

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

pãshe

pãshe (pã-shĭé) sm pãshadz (pã-shĭádzĭ) – om mari (vizir) dit chivernisea nturtseascã di-altãoarã; caplu ma mari pristi unã vilaeti (unã nai) nturtseascã di altãoarã; pãshã, pãshilã, vizir, vali, satrazam, ipurgo
{ro: paşă}
{fr: pacha}
{en: pasha}
ex: pãshe, pãlãshti di-asimi; va yinã pãshelu; cãimãcanlu lja sh-alasã, ma pãshelu-ts vindi sh-casã; s-mi fats pãshe tu ahtari hoarã; dipusi nãsã di pri pãnea di pãshe sh-intrã bãrbat-su

§ pãshã (pã-shắ) sm pãshadz (pã-shĭádzĭ) – (unã cu pãshe)

§ pãshilã (pã-shi-lắ) sm pãshiladz (pã-shi-ládzĭ) – (unã cu pãshe)
ex: un dupã-alantu trec pãshiladz

§ pãshoanji/pãshoanje (pã-shĭŭá-nji) sf pãshoanji/pãshoanje (pã-shĭŭá-nji) – muljari di pãshe; pãshiloanji
{ro: nevasta unui paşă}
{fr: femme du pacha}
{en: pasha’s wife}

§ pãshiloanji/pãshiloanje (pã-shi-lŭá-nji) sf pãshiloanji/pã-shiloanje (pã-shi-lŭá-nji) – (unã cu pãshoanji)
ex: pãshiloanja sh-cu featili mutrea prit pingeri cum treatsi oastea

§ pãshila-mi/pãshilame (pã-shi-lá-mi) sf fãrã pl – multimi di pãshadz
{ro: mulţime de paşale}
{fr: nombre de pacha}
{en: number of pasha}

§ pãshãlami/pãshãlame (pã-shã-lá-mi) sf fãrã pl – (unã cu pãshilami)
ex: pãshãlamea s-avea adunatã la pãlati shi ashtipta s-intrã amirãlu

§ pãshilãchi/pãshilãche (pã-shi-lắ-chi) sf pãshilãchi (pã-shi-lắchĭ) – tesea tsi u-avea (shi lucrul tsi-l fãtsea) un pãshe tu chivernisea nturtseascã; locurli (naea, vilaetea) dit chirolu nturtsescu tsi eara chivirnisitã di un pãshe; pãshãlãchi
{ro: paşalâc}
{fr: province gouvernée par un pacha}
{en: province governed by a pasha}

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

sãngeac

sãngeac (sãn-gĭácŭ) sn sãngeacuri (sãn-gĭá-curĭ) – parti dit unã vilaeti dit veaclja Turchii dit Balcanj (sãngeaclu easti mpãrtsãt tu ma multsã cãzadz)
{ro: district}
{fr: district}
{en: district}

§ singeachi/singeache (sin-gĭá-chi) sf singechi (sin-gĭéchĭ)

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã