DICTSIUNAR XIYISITU ONLINE A LIMBÃLJEI ARMÃNEASCÃ  
ABCDEFGHIJKLMNOPQRSTUVWXYZ


Dictsiunar: Tuti ; Zboarã: Di iutsido; (cama multi...)

chivernisi/chivernise

chivernisi/chivernise (chi-vér-ni-si) sf chivernisi (chi-vér-nisĭ) – pareea di oaminj cari suntu tu frãmtea-a unei vãsilii (duvleti, stat) shi cari deadun lj-ursescu tuti lucrili; oaminjlji cu cari aestã parei ursescu vãsilia; oaminjlji tsi u pãristisescu aestã parei, di la nai ma mãrlji la nai ma njitsli; (fig: chivernisi = vãsilii, vasiliu, stat, crat, duvleti)
{ro: guvern; organ de-a guvernului}
{fr: gouver-nement; ministère}
{en: government; government office}
ex: chiver-nisea turtseascã; sculiili suntu pãltiti di chivernisi (vãsilii)

§ chivirnisescu (chi-vir-ni-sés-cu) (mi) vb IV chivirnisii (chi-vir-ni-síĭ), chivirniseam (chi-vir-ni-seámŭ), chivirnisitã (chi-vir-ni-sí-tã), chivirnisiri/chivirnisire (chi-vir-ni-sí-ri) – lã am frundida sh-li ursescu tuti lucrili-a unei vãsilii; nicuchiripsescu lucrili-a casãljei (a ducheaniljei, a hoarãljei, a ascheriljei, etc.) tra s-njargã tuti-ambar; chivãrnisescu, chivãrsescu, nicuchiripsescu, cumãn-dãrsescu, ursescu
{ro: guverna, chivernisi, gospodări, administra, economisi}
{fr: gouverner, administrer, entretenir, économiser}
{en: govern, administer, manage, maintain, save}
ex: un pãshe chivirniseashti nã vilaeti; mi chivirnisescu ghini

§ chivirnisit (chi-vir-ni-sítŭ) adg chivirnisitã (chi-vir-ni-sí-tã), chivirnisits (chi-vir-ni-sítsĭ), chivirnisiti/chivirnisite (chi-vir-ni-sí-ti) – (vãsilii) tsi easti ursitã di chivernisi (pareea dit caplu-a ljei); tsi easti nicuchiripsit ca s-lji njargã lucrili ambar; chivãrnisit, chivãrsit, nicuchiripsit, cumãndãrsit
{ro: guvernat, chivernisit, gospodărit, administrat, economisit}
{fr: gouverné, administré, entretenu, économisé}
{en: governed, administered, managed, maintained, saved}

§ chivirnisiri/chivirnisire (chi-vir-ni-sí-ri) sf chivirnisiri (chi-vir-ni-sírĭ) – atsea tsi s-fatsi cãndu cariva chivirniseashti tsiva; chivãrnisiri, chivãrsiri, nicuchiripsiri, cumãndãrsiri
{ro: acţiunea de a guverna, de a chivernisi, de a gospodări, de a administra, de a economisi; guvernare, chiver-nisire, gospodărire, administrare, economisire}
{fr: action de gou-verner, d’administrer, d’entretenir, d’économiser}

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

crat

crat (crátŭ) sn craturi (crá-turĭ) – loclu iu bãneadzã di-aradã unã singurã mileti (ma pot s-bãneadzã deadun sh-ma multi milets), pristi cari urseashti, di-aradã ma nu totna, un vãsilje, un amirã icã un prezidentu, sh-cu sinuri tsi pot s-hibã tricuti mash cu-unã pasaporti; duvleti, stat, vasiliu, vãsilii, vasiliu, amirãrilji, amirãlji, amirãlichi
{ro: stat, regat, imperiu}
{fr: état, royaume, empire}
{en: state, kingdom, empire}

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

duvleti/duvlete

duvleti/duvlete (du-vlé-ti) sf duvlets (du-vlétsĭ) – loclu iu bãneadzã di-aradã unã singurã mileti (ma pot s-bãneadzã sh-ma multi milets deadun), pristi cari urseashti, di-aradã ma nu totna, un vãsilje, un amirã icã un prezidentu, sh-cu sinuri tsi pot s-hibã tricuti mash cu-unã pasaporti; stat, crat, vasiliu, vãsilii, amirãrilji, amirãlji, amirãlichi
{ro: stat, regat, imperiu}
{fr: état, royaume, empire}
{en: state, kingdom, empire}
ex: s-lja muntsãlj armãneshti trã duvleti (ca stat, crat); duvletea (cratlu) u ciurtuirã

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

loc

loc (lócŭ) sn locuri (ló-curĭ) –
1: luguria di cari easti faptã atsea tsi cãlcãm cãndu imnãm nafoarã pri padea goalã (muntili gol fãrã chetsrã, pi cãmpul lucrat, etc.); tsarã, tsãrnã, pimintu;
2: arãlichea acãtsatã di-un lucru; parti dit vlihuritati (spatsiu) tu cari s-aflã curdusit un lucru; arãlãchi, arãlichi;
3: muntsãlj, cãmpurli, arãurli, arãdzãmurli, horli sh-cãsãbadzlji tsi fac tuts deadun unã nai, unã duvleti, etc.; nai, duvleti, vãsilii, vasiliu, amirãrilji, crat, stat;
(expr:
1: nu mi-acatsã (nu mi-ari, nu mi-aflã, nu mi tsãni) loclu = nu pot si stau isih; mizi ashteptu si s-facã un lucru;
2: mi ngroapã loclu (di-arshini); mi bag cu caplu n loc = mi-arushinedz multu; mi fac di-arshini; intru tu loc di-arshini;
3: = tsã vinjirã cãprili la loc? = aduchish tora?;
4: nj-arsãri inima dit loc= mi-aspãreai, lãhtãrsii;
5: nj-yini inima (suflitlu) la loc = ãnj treatsi lãhtara, isihãsescu;
6: nu mi ncapi loclu (casa, di harauã) = mi hãrsescu multu;
7: nu-acatsã loc = nu-agiutã la tsiva, nu ved vãrã hãiri;
8: s-cutreamburã loclu (di el); nu poati s-lu-aravdã loclu = easti multu-arãu sh-pãngãn;
9: ljau loc multu = mi dipãrtedz multu;
10: ãnj sta mintea n loc = nu pot s-aduchescu tsi s-fatsi, mi ciudisescu multu di tsi s-fatsi;
11: mãshcã loclu = muri;
12: gumarlu sapã loclu shi tut pi nãs lu-arucã = zbor tsi s-dzãtsi tr-atsel tsi s-agudeashti singur;
13: mi fac ca loclu = (i) ngãlbinescu di fricã, di lãhtarã; (ii) mi nvirinedz, amãrãscu, crep;
14: fac loc = mi dau di-unã parti, alas cariva s-treacã;
15: fug, di mãc loclu = fug ca vimtul, multu-agonja;
16: (fac un lucru) cãndu nu lj-easti loclu = (fac un lucru) cãndu nu lipseashti, cãndu nu easti ghini s-lu fac;
17: loc mi fac; intru tu loc = mi fac afan;
18: iu sh-va loclu = nu iutsido, mash aclo iu (cãndu) lipseashti;
19: loclu iu featã puljlji = locuri multu ndipãrtati (dit pãrmithi, iu featã puljlji, dupã soari);
20: unã palmã di loc = niheamã loc, putsãnã dipãrtari di-aoa;
21: (oaminj) di-a loclui = (oaminj) amintats sh-criscuts tu-aesti pãrtsã di loc;
22: di caplu-a loclui = di tu nchisitã, ditu-arhii;
23: locuri-locuri = pri-aoa sh-pri-aclo, cãnd tu-un loc, cãnd tu-un altu;
24: tu/pri loc; ca dit loc = dip atsea oarã, unãshunã;
25: ca ishit dit loc; urut ca fatsa-a loclui = multu di multu urut;
26: tu-un loc = iuva;
27: nu mi mãcã loclu = nu va s-cher, nu va mi fac afan, nu va s-pat tsiva;
28: mi duc la mardzinea-a loclui = mi duc multu diparti; mi duc “dupã soari”;
29: shed la loclu-a meu = nu mi-ameastic tu lucri xeani, nj-mutrescu huzmetea;
30: di partea-alantã-l toarnã multu loclu = (i) mutreashti pristi tut tra s-aflã tsiva; (ii) zbor tsi s-dzãtsi sh-atumtsea cãndu di pãrintsã slaghi es ficiori bunj)

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

stat2

stat2 (státŭ) sn stati/state (stá-ti) – loclu iu bãneadzã unã i ma multi milets, cu sinuri tsi pot s-hibã tricuti mash cu-unã pasaporti, pristi cari urseashti, di-aradã ma nu totna, un vãsilje, un amirã icã un prezidentu; duvleti, crat, vãsilii, vasiliu, amirãrilji, amirãlji, amirãlichi
{ro: stat, regat, imperiu}
{fr: état, royaume, empire}
{en: state, kingdom, empire}

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

vãsilje1

vãsilje1 (vã-si-ljĭé) sm vãsiljadz (vã-si-ljĭádzĭ) – omlu tsi urseashti pristi tuts oaminjlji shi pristi tuti lucrili tsi s-fac tu-un crat mari; amirã, bãsilã, rigã
{ro: rege}
{fr: roi}
{en: king}
ex: eara unãoarã un vãsilje; yiftul, sh-vãsilje, amonja sh-cãftã; ghiftul agiumtu vãsilje, tatã-su ninti sh-tãlje

§ vãsiloanji/vãsiloanje (vã-si-lŭá-nji) sf vãsiloanji/vãsiloanje (vã-si-lŭá-nji) – nveastã di vãsilje; muljarea tsi urseashti (ca un vãsilje) pristi tuts shi pristi tuti tsi s-fac tu-un crat mari (tsi nu-ari bãrbat vãsilje); vãsiljoanji, amirãroanji, amiroanji, vasilsã
{ro: regină}
{fr: reine}
{en: queen}

§ vãsiljoanji/vãsiljoanje (vã-si-ljĭŭá-nji) sf vãsiljoa-nji/vãsiljoanje (vã-si-ljĭŭá-nji) – (unã cu vãsiloanji)

§ bãsilã (bã-si-lắ) sm bãsiladz (bã-si-ládzĭ) – (unã cu vãsilje1)
ex: eara un bãsilã (amirã) unãoarã

§ vasilsã (va-síl-sã) sf vasilsi/vasilse (va-síl-si) – (unã cu vãsiloanji)
ex: cum ascultã di vasilsã tuti-alghinjli

§ vasiloanji/vasiloanje (va-si-lŭá-nji) sf vasiloa-nji/vasiloanje (va-si-lŭá-nji) – pitã tsi s-fatsi di-aradã ti Ayiu-Vasili
{ro: plăcintă de Anul Nou, de Sfântu-Vasile}
{fr: galette du jour de l’an, de Saint Basile}
{en: pita-pie made for the New-Year’s day}

§ vasiloplu (va-si-ló-plu) sm, sf vasiloplã (va-si-ló-plã), vasiloplji (va-si-ló-plji), vasilopli/vasilople (va-si-ló-pli) – ficior i featã di vãsilje; vãsilje dit unã vãsilii ma njicã; printsu, diadoh, cneaz, cnjaz
{ro: prinţ}
{fr: enfant royal}
{en: prince royal}

§ vãsilii/vãsilie (vã-si-lí-i) sf vãsilii (vã-si-líĭ) – locuri ursiti (chivirnisiti) di un vãsilje; cratlu pristi cari easti ma mari un vãsilje; vasiliu, amirãrilji, amirãlji, amirãlichi, duvleti, stat, crat

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn