DICTSIUNAR XIYISITU ONLINE A LIMBÃLJEI ARMÃNEASCÃ  
ABCDEFGHIJKLMNOPQRSTUVWXYZ


Dictsiunar: Tuti ; Zboarã: Di iutsido; (cama multi...)

uhtedz

uhtedz (uh-tédzŭ) vb I uhtai (uh-táĭ), uhtam (uh-támŭ), uhtatã (uh-tá-tã), uhtari/uhtare (uh-tá-ri) – scot dit cheptu unã anasã greauã, cu lavã, ahãndoasã sh-niheamã ca lungã, multi ori cu plãnguti shi shcljimurãri (di itia cã aduchescu tu suflit un dor greu, unã dureari, nvirinari, cripari, etc.); uftedz, suschin, suschir, nuchescu, scãltiz, scãltsedz;
(expr: veara tutã tu cãntari, sh-earna tutã tu uhtari = zbor tsi-lj si dzãtsi a atsilui tsi easti spatal, tsi aspardzi tut tsi ari, fãrã si s-mindueascã cã va yinã dzãli greali cãndu nu va s-aibã tsi s-aspargã)
{ro: suspina, ofta}
{fr: soupirer}
{en: sigh}
ex: shidzu mpadi sh-uhtã (suschirã) nãoarã; s-turna ncãrcatã cu leamni dit pãduri, shi uhtã (suschirã) dit ilji; uhta dit bairli dit inimã; nu uhteadzã sh-ahãt, cã nu-i ghini; shadi shi uhteadzã ti nãsã

§ uhtat1 (uh-tátŭ) adg uhtatã (uh-tá-tã), uhtats (uh-tátsĭ), uhtati/uhtate (uh-tá-ti) – tsi ari scoasã dit cheptu un adiljat greu sh-ahãndos; (zbor, adiljat, etc.) scos dit cheptu, greu shi ahãndos; uftat, suschinat, suschirat, nuchit, scãltizat, scãltsidzat
{ro: suspinat, oftat}
{fr: soupiré}
{en: sighed}

§ uhta-ri/uhtare (uh-tá-ri) sf uhtãri (uh-tắrĭ) – atsea tsi s-fatsi cãndu cariva uhteadzã; uftari, suschinari, suschirari, nuchiri, scãltizari, scãltsidzari
{ro: acţiunea de a suspina, de a ofta}
{fr: action de soupirer}
{en: action of sighing}
ex: uhtarea bratslu-nj leagã; shi-lj dzãsi cu dor sh-cu uhtari dit frãndzili di hicati

§ uhtat2 (uh-tátŭ) sn uhtati/uhtate (uh-tá-ti) shi uhtaturi (uh-tá-turĭ) – anasa (greauã, cu lavã, ahãndoasã sh-niheamã ca lungã, multi ori cu plãnguti shi shcljimurãri) tsi u scoati omlu tsi uhteadzã; uftat, suschir
{ro: oftat}
{fr: soupir}
{en: sigh}
ex: bair di uhtati

§ uftedz (uf-tédzŭ) vb I uftai (uf-táĭ), uftam (uf-támŭ), uftatã (uf-tá-tã), uftari/uftare (uf-tá-ri) – (unã cu uhtedz)

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

adun

adun (a-dúnŭ) (mi) vb I adunai (a-du-náĭ) shi anai (a-náĭ), adunam (a-du-námŭ) shi anam (a-námŭ), adunatã (a-du-ná-tã) shi anatã (a-ná-tã), adunari/adunare (a-du-ná-ri) shi anari/anare (a-ná-ri) – aduc (tra si s-aflã deadun tu idyiul loc) lucri tsi au idyea hari ma s-aflã arãspãnditi; culeg poami di pri ponj (di-aradã, cãndu suntu-asiti); bag di-unã parti lucri (tra s-li am tri ma nãpoi); lixescu, silixescu, culeg, pitrec, fac sutsatã, andãmusescu, astalj, stãvru-sescu, aprochi, ljau, shcurtedz, etc.;
(expr:
1: u-adun = mi bati cariva, mãc shcop;
2: u-adun (coada) = fug;
3: u-adun mintea = isihãsescu;
4: nj-adun suflitlu = uhtedz multu, suschir amar, isihãsescu cu suschirlu tsi-l fac;
5: nj-adun oasili = mor, lji ncljid ocljilj;
6: nj-adun pãltãrli = fac cusor, mi ncusuredz;
7: nj-adun mãnitsli = mi scumbusescu;
8: nj-adunã = fatsi pronj;
9: lu-adun ãn cali = lu-astalj, lu-andãmusescu;
10: u-adun fustanea; li-adun mãnitsli = u fac ma shcurtã fustanea; li fac mãnitsli ma shcurti;
11: u-adun tu fuljinã = bag tu stumahi, mãc, ascapit)
{ro: aduna, acompania, întâlni, reuni, culege, primi}
{fr: amasser, assembler, accompagner, rencontrer, reunir, recevoir}
{en: gather, assemble, accompany, meet, unite, receive, collect}
ex: adunã cãndu hii tinir, s-ai cãndu-ausheshti; adunai (adush, feci s-hibã deadun) patru suti di inshi; mãni va s-adunãm (bãgãm tu-un loc) stranjili; li-adunãm tuti tu-un loc unã pristi-alantã; Andrushlu sh-adunã cioaritslji; lj-adunã (arupsi sh-lj-adusi) lãludz; sh-mea nu shtiu ti tsi s-adunã (cãtse s-andãmusescu); munti cu munti nu s-adunã, ma om cu om s-adunã; s-adunarã aushaticlu tra s-arucã (sã mpartã) hãrgili; featili seara aestã s-adunã la voi; cu luchilji s-adunã (fatsi sutsatã), ca nãsh vai aurlã; sã s-adunã (si s-andãmu-seascã) cu sora; iu va n-adunãm (va n-aflãm, va n-andãmusim) astarã?; mi adunai (mi-andãmusii, mi-astãljai) cu el ãn cali; ahiursi s-adunã (culeagã) auã; dusirã s-adunã ayinja; cu anjlji, cioara-a omlui s-adunã (sã shcurteadzã); gãrnutslu nj-adunã
(expr: ãnj coatsi, fatsi pronj); mi ntsãpai cu un schin shi tora nj-adunã
(expr: nj-acãtsã pronj) mãna; u-adunarã coada
(expr: fudzirã) cãnili cu cãtusha; adunã-li
(expr: fudz) di-aoa; s-u-adun
(expr: sã nchisescu, s-fug) trã la vuloagã; si ncaci caljlji, li-adunã
(expr: suntu agudits; l-mãcã shcoplu) gumarlji; pãnã s-nu li-adunj

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

nuchescu

nuchescu (nu-chĭés-cu) vb IV nuchii (nu-chíĭ), nucheam (nu-chĭámŭ), nuchitã (nu-chí-tã), nuchiri/nuchire (nu-chí-ri) – scot dit cheptu un adiljat greu, cu lavã, ahãndos sh-niheamã ca lungu, multi ori cu plãnguti shi shcljimurãri, di itia cã aduchescu tu suflit un dor greu (unã dureari, nvirinari, cripari, etc.); uhtedz, uftedz, suschin, suschir, scãltiz, scãltsedz
{ro: suspina}
{fr: soupirer}
{en: sigh}
ex: feata nuchi (suschirã, uhtã) sh-dzãsi

§ nuchit (nu-chítŭ) adg nuchitã (nu-chí-tã), nuchits (nu-chítsĭ), nuchiti/nuchite (nu-chí-ti) – tsi ari scoasã dit cheptu un adiljat greu sh-ahãndos; (zbor, adiljat, etc.) scos dit cheptu, greu shi ahãndos; uhtat, uftat, suschinat, suschirat, scãltizat, scãltsidzat
{ro: suspinat}
{fr: soupiré}
{en: sighed}

§ nuchiri/nuchire (nu-chí-ri) sf nuchiri (nu-chírĭ) – atsea tsi s-fatsi cãndu cariva nucheashti; uhtari, uftari, suschinari, suschirari, suschin, scãltizari, scãltsidzari
{ro: acţiunea de a suspina; suspin}
{fr: action de soupirer; soupir}
{en: action of sighing; sigh}

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

scãltsedz

scãltsedz (scãl-tsédzŭ) vb I scãltsai (scãl-tsáĭ) shi scãltsidzai (scãl-tsi-dzáĭ), scãltsam (scãl-tsámŭ) shi scãltsidzam (scãl-tsi-dzámŭ), scãltsatã (scãl-tsá-tã) shi scãltsidzatã (scãl-tsi-dzá-tã), scãltsa-ri/scãltsare (scãl-tsá-ri) shi scãltsidzari/scãltsidzare (scãl-tsi-dzá-ri) – scot dit cheptu unã anasã greauã, cu lavã, ahãndoasã sh-niheamã ca lungã, multi ori cu plãnguti shi shcljimurãri, di itia cã aduchescu tu suflit un dor greu, unã dureari, nvirinari, cripari, etc.; scãltiz, scaltiz, uhtedz, uftedz, suschin, suschir, nuchescu
{ro: suspina}
{fr: soupirer}
{en: sigh}
ex: s-u veadã sh-sã scãltseadzã ficiorlu pãnã s-bãneadzã

§ scãltsat (scãl-tsátŭ) adg scãltsatã (scãl-tsá-tã), scãltsats (scãl-tsátsĭ), scãltsati/scãltsate (scãl-tsá-ti) – tsi ari scoasã dit cheptu un adiljat greu sh-ahãndos; scãltsidzat, scãltizat, uhtat, uftat, suschinat, suschirat, nuchit
{ro: suspinat}
{fr: soupiré}
{en: sighed}

§ scãltsidzat (scãl-tsi-dzátŭ) adg scãltsidzatã (scãl-tsi-dzá-tã), scãltsidzats (scãl-tsi-dzátsĭ), scãltsidzati/scãltsidzate (scãl-tsi-dzá-ti) – (unã cu scãltsat)

§ scãltsari/scãltsare (scãl-tsá-ri) sf scãltsãri (scãl-tsắrĭ) – tsea tsi s-fatsi cãndu cariva uhteadzã; uftari, uhtari, suschinari, nuchiri, scãltizari, scãltsidzari
{ro: acţiunea de a suspina}
{fr: action de soupirer}
{en: action of sighing}

§ scãltsidzari/scãltsidzare (scãl-tsi-dzá-ri) sf scãltsidzãri (scãl-tsi-dzắrĭ) – (unã cu scãltsari)

§ scãltsadzã (scãl-tsá-dzã) sf scãltsãdz (scãl-tsắdzĭ) – anasa (greauã, cu lavã, ahãndoasã sh-niheamã ca lungã, multi ori cu plãnguti shi shcljimurãri) tsi u scoati omlu tsi scãltseadzã; suschir, uhtat, uftat
{ro: oftat}
{fr: soupir}
{en: sigh}
ex: s-u videai, scãltsadza (uhtatlu, suschirlu) ti-acãtsa

§ scãltiz (scãl-tízŭ) vb I scãltizai (scãl-ti-záĭ), scãltizam (scãl-ti-zámŭ), scãltizatã (scãl-ti-zá-tã), scãltizari/scãltizare (scãl-ti-zá-ri) – (unã cu scãltsedz)

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

suflit

suflit (sú-flitŭ) sn sufliti/suflite (sú-fli-ti) – hãrli tsi-l fac omlu s-aducheascã cã bãneadzã sh-cã easti unã hiintsã ahoryea di-alti hiintsi; duh, gean, stuhico; (fig:
1: suflit = (i) om, insu, citãman, ipuchimen; (ii) adiljatic, anasã; expr:
2: om fãrã suflit; om tsi nu-ari suflit = om arãu, fãrã njilã;
3: om cu suflit (bun, mari) = om bun;
4: njic loat ti suflit = psihupedh;
5: ljau (un njic) ti suflit = ljau di la xenj un njic tra s-lu crescu ca njiclu-a meu; ljau ti fumealji, trec prit cãmeashi, nhiljedz;
6: dau (un njic) ti suflit = nj-dau njiclu s-nj-ul creascã un xen;
7: dau ti suflit = dau (pumean, la bisearicã, trisayi, etc.) tr-adutsearea aminti a unui om tsi-ari moartã;
8: (dau) trã suflitu a mu-meai = (dau tsiva ca ti suflit) cãndu pistipsescu (shtiu) cã nu va-l ljau nãpoi vãrãoarã;
9: lu ljau pri suflitlu-a meu = ãl ljau pri chifaletea-a mea, intru chifili trã ti el, mi fac chifilj trã el;
10: nu-ari suflit di-om (tu-un loc) = nu s-aflã vãr, nu-ari urmã di om, nu-i cipit di om;
11: nji ncarcu suflitlu = fac amãrtii;
12: nj-vindu suflitu trã…= fac nai ma mãrli amãrtii trã …;
13: am (nj-sta) tsiva pri (tu) suflit = shtiu unã hãbari i am unã cripari, tsi nu-nj da arihati;
14: lu-am pri (tu) suflit = lj-feci un mari-arãu, lj-adush unã mari cripari, ãl loai pri zvercã;
15: lu-am tu suflit; tu suflit nj-easti = mi-arãseashti, nj-lja hari, l-voi multu;
16: l-ljau pi suflit = lj-am mini vrundida;
17: ãnj njardzi la suflit = mi-arãseashti multu;
18: nj-mutrescu suflitlu = am angãtan multu di bana sh-di lucrili-a meali;
19: nj-mutrescu di suflit = tsi fac, u fac trã mini, trã sinferlu a meu;
20: tu-un suflit (yini) = (yini) diunãoarã, unãshunã, tu-unã anasã, tu-unã suflari;
21: nj-trag suflitlu, hiu cu suflitlu la gurã = (i) mizi pot s-adilj, sã-nj ljau anasa; (ii) nj-caftu arihatea dupã tsi fac un mari copus; (iii) hiu tu oara tsi easti s-mor;
22: nj-dau suflitlu, nj-easi suflitlu = (i) mor; (ii) mizi pot s-lu fac un lucru, avursescu multu;
23: nu pot sã-nj tsãn suflitlu = mizi pot s-adilj di lãhtara tsi u-aduchescu;
24: nj-yini suflitlu la loc = pot s-ljau anasã tora, pot s-isihãsescu; nj-yin tu aeari, dupã unã mari lãhtarã;
25: nj-scoati (nj-mãcã) suflitlu = nj-bagã zori, nj-mãcã bana, mi creapã multu, nj-si ngreacã multu; mi cãrteashti, mi chicuseashti, mi nvirinã multu;
26: nj-adutsi suflitlu la nari; nj-adutsi suflitlu la gurã = chicusescu, mi nvirinã multu, mi cãrteashti multu cu-atseali tsi-nj fatsi, mi-adutsi tu-unã halã di nu shtiu tsi altu s-fac; nj-yini tu nãri;
27: nj-adun suflitlu = uhtedz multu, suschir amar, isihãsescu cu suschirlu tsi-l fac;
28: ãlj ljau suflitlu = ãl vatãm;
29: u fac cu suflit, cu tut suflitlu, dit ahãndamea-a suflitlui = u fac cu tutã vrearea, cu tutã putearea tsi am;

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

suschir1

suschir1 (sus-chírŭ shi sús-chir) sn suschiri/suschire (sus-chí-ri shi sús-chi-ri) – anasa (greauã, cu lavã, ahãndoasã sh-niheamã ca lungã, multi ori cu plãnguti shi shcljimurãri) tsi u scoati omlu tsi aducheashti tu suflit un dor multu greu, unã dureari, nvirinari, cripari, etc.; uhtat, uftat, scãtsadzã;
(expr: suschir dit hicati = suschir ahãndos)
{ro: oftat}
{fr: soupir}
{en: sigh}
ex: mash suschir (uhtat) di muljeri; suschirlu (uhtatlu) ali mani; bãnash fãrã suschiri (uhtati, uhtãri); suschirili (uhtaturli) a meali va li avdã Dumnidzã; sã sculã cu mari suschir; scoasi un suschir amirãlu

§ suschirat1 (sus-chi-rátŭ) sn suschirati/suschirate (sus-chi-rá-ti) – (unã cu suschir1)
ex: va-nj ti duts cu sãnãtati, va-nj armãn pi suschirati (suschiri, uhtati)

§ suschiros (sus-chi-rósŭ) adg suschiroasã (sus-chi-rŭá-sã), suschirosh (sus-chi-róshĭ), suschi-roasi/suschiroase (sus-chi-rŭá-si) – cari uhteadzã multu, dipriunã; (fig: suschiros = tsi sh-u-adutsi cu unã boatsi tsi suschirã; adiljos, dolj, duljos, lãcrimos, duriros)
{ro: suspinător}
{fr: plaintif}
{en: who sighes often}
ex: cu-a ljei boatsi suschiroasã (tsi suschirã); s-ascultu njerla suschiroasã (fig: tsi pari cã suschirã dipriunã); shi valea-nj turnã grailu cu scljimuri, suschiros (fig: adiljos); cu vreari suschiroasã (mplinã di suschiri)

§ suschir2 (sus-chírŭ) vb I suschirai (sus-chi-ráĭ), suschiram (sus-chi-rámŭ), suschiratã (sus-chi-rá-tã), suschirari/suschirare (sus-chi-rá-ri) – scot dit cheptu unã anasã greauã, cu lavã, ahãndoasã sh-niheamã ca lungã, multi ori cu plãnguti shi shcljimurãri, di itia cã aduchescu tu suflit un dor greu, unã dureari, nvirinari, cripari, etc.; suschin, uftedz, uhtedz, nuchescu, scãltiz, scãltsedz;
(expr:
1: lu suschir = l-fac sã suschirã;
2: suschir dit hicati = suschir greu, ahãndos)
{ro: suspina}
{fr: soupirer}
{en: sigh}
ex: moi, curbane! trandafir, bana-nj tutã va-nj suschir (uhtedz); strigã suschirãnd, o, lai, dadã!; suschirã puljlji, suschirã; suschir ti tini; suschira sh-plãndzea, cã ti curma njilã mari; plãndzi, mãrata, shi suschirã (uhteadzã); aoa plãndzea, aoa suschira, cã taha nu u va bãrbat-su; cãtu-l simnarã tu tifteri shi suschirã grãmãticlu nãoarã; tuts gionjlji-l zilipsea shi tuti featili li suschira

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn