DICTSIUNAR XIYISITU ONLINE A LIMBÃLJEI ARMÃNEASCÃ  
ABCDEFGHIJKLMNOPQRSTUVWXYZ


Dictsiunar: Tuti ; Zboarã: Di iutsido; (cama multi...)

cãrãcush1

cãrãcush1 (cã-rã-cúshĭŭ) sm cãrãcush (cã-rã-cúshĭ) – lãngoari (ftisi) tsi s-aspuni cu umflarea-a ciciorlui di nãpoi a unui cal
{ro: tumoare, umflătură la piciorul posterior a unui cal}
{fr: tumeur, enflure au pied postérieur du cheval}
{en: tumor, swelling of the back leg of a horse}

§ cãrãcush2 (cã-rã-cúshĭŭ) adg cãrãcushi/cãrãcushe (cã-rã-cú-shi), cãrãcush (cã-rã-cúshĭ), cãrãcushi/cãrãcushe (cã-rã-cú-shi) – (cal, eapã) tsi easti lãndzit di ofticã (ftisi, tihtã), unã lãngoari mulipsitoari di plimunj; ufticos, uhticos, ftisico, tihtos
{ro: tuberculos}
{fr: tuberculeux}
{en: tuberculous}

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

ofticã

ofticã (óf-ti-cã) sf oftitsi/oftitse (óf-ti-tsi) – lãngoari mulipsitoari di plimunj (tsi s-lja di la om la om), tsi dutsi di-aradã la moarti, datã di-unã yeatsã njicã (cunuscutã cu numa di “bacilu Koch”) tsi s-curduseashti di-aradã tu plimunj sh-lj-aspardzi (ma poati si s-curduseascã sh-tu oasi, matsi, etc.), lji cãtãstrãpseashti; ohticã, ftisi, tihtã; (fig: ofticã = banã greauã, amarã)
{ro: oftică, tuber-culoză}
{fr: phtisie, tuberculose}
{en: (pulmonary) consumption, tuberculosis}
ex: muri di ofticã; easti lãndzitã di ofticã sh-bãneadzã mash cu mirimeti (yitrii)

§ ohticã (óh-ti-cã) sf ohtitsi/ohtitse (óh-ti-tsi) – (unã cu ofticã)

§ ftisi/ftise (ftí-si) sf ftisi (ftísĭ) – (unã cu ofticã)

§ tihtã (tíh-tã) sf tihti/tihte (tíh-ti) – (unã cu ofticã)
ex: ari tihtã (ofticã); soacra arauã easti tihta (fig: bana amarã) a norãljei; muri di tihtã; lji sutrupsi tihta

§ ufticos (uf-ti-cósŭ) adg ufticoasã (uf-ti-cŭá-sã), ufticosh (uf-ti-cóshĭ), ufticoasi/ufticoase (uf-ti-cŭá-si) – tsi easti lãndzit di ofticã; tsi ari s-facã cu oftica; di ofticã; uhticos, tihtos, ftisico, cãrãcush
{ro: ofticos}
{fr: tuber-culeux}
{en: tuberculous}

§ uhticos (uh-ti-cósŭ) adg uhticoasã (uh-ti-cŭá-sã), uhticosh (uh-ti-cóshĭ), uhticoasi/uhticoase (uh-ti-cŭá-si) – (unã cu ufticos)

§ ftisico (fti-si-có) adg (mash masculin) ftisicadz (fti-si-cádzĭ) – (unã cu ufticos)

§ tihtos (tih-tósŭ) adg tihtoasã (tih-tŭá-sã), tihtosh (tih-tóshĭ), tihtoasi/tihtoase (tih-tŭá-si) – (unã cu ufticos)

§ uftichedz (uf-ti-chĭédzŭ) vb I ufticai (uf-ti-cáĭ), ufticam (uf-ti-cámŭ), ufticatã (uf-ti-cá-tã), ufticari/ufticare (uf-ti-cá-ri) – lãndzidzãscu di ofticã; l-fac pri cariva s-lãndzidzascã di ofticã; lj-dau oftica a unui; mi cãrtescu (stric) di cheptu; uhtichedz, tihtusescu, umbãrnedz;

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

preftu2

preftu2 (préf-tu) sm preftsã (préf-tsã) – lilici galbinã-njirlã ashtearsã tsi fatsi pãtãts la-arãdãtsinã (dit cari s-fatsi veaclja biuturã nturtseascã salepi)
{ro: floare din tuberculii căreia se face salepul}
{fr: espèce de fleur jaune-bleue}
{en: species of yellow-blue flower}
ex: di lilicea “preftu” s-fatsi salepea

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

puhav

puhav (pú-havŭ) adg puhavã (pú-ha-vã), puhavi (pú-havĭ), puha-vi/puhave (pú-ha-vi) – tsi easti galbin shi umflat la fatsã (di somnu, niputeari, biuturã, etc.); pruhav, buhav, butcav, bruhav, pãhrãvos, sarbit, salbit, gãlbunj, etc.
{ro: buhav, palid, livid}
{fr: bouffi, livide}
{en: swollen, bloated, pale}
ex: tuts puhavi (galbinj la fatsã), cu ocljilj umflats

§ pruhav (prú-havŭ) adg – (unã cu puhav)
ex: fatsã pruhavã (galbinã, salbitã, sãhnjisitã)

§ pãhrãvos (pã-hrã-vósŭ) adg pãhrãvoasã (pã-hrã-vŭá-sã), pãhrã-vosh (pã-hrã-vóshĭ), pãhrãvoasi/pãhrãvoase (pã-hrã-vŭá-si) – tsi easti umflat tu fatsã, buburos, bruhav, buhav, pruhav, puhav
{ro: buhav}
{fr: bouffi}
{en: swollen, bloated}

§ buhav (bú-havŭ) adg buhavã (bú-ha-vã), buhavi (bú-havĭ), buhavi/buhave (bú-ha-vi) –
1: tsi ari pãrtsã criscuti (ca gãrnutsã, arici, etc.) pi cheali (vini, mãdulari, etc.); tsi easti gol icã putridzãt nãuntru;
2: tsi easti umflat la fatsã (di somnu, niputeari, biuturã, etc.); cufchiu, putridzãt, bruhav, pruhav, puhav, buldzinat, buburos, pãhrãvos, butcav
{ro: buhav; cu tubercule, tuberculos; găunos, putrezit}
{fr: bouffi; tuberculeux; creux, pourri}
{en: swollen, bloated; tubercular; hollow, rotten}

§ bruhav (brú-havŭ) adg bruhavã (brú-ha-vã), bruhavi (brú-havĭ), bruhavi/bruhave (bú-ha-vi) – (unã cu buhav)
ex: om bruhav; loclu-aestu easti bruhav (putrid)

§ butcav (bút-cavŭ) adg butcavã (bút-ca-vã), butcayi (bút-cayĭ), butcavi/butcave (bút-ca-vi) – (unã cu puhav)
ex: trup butcav (buhav) ca di om mortu

§ pãhrãvusescu (pã-hrã-vu-sés-cu) vb IV pãhrãvusii (pã-hrã-vu-síĭ), pãhrãvuseam (pã-hrã-vu-seámŭ), pãhrãvusitã (pã-hrã-vu-sí-tã), pãhrãvusiri/pãhrãvusire (pã-hrã-vu-sí-ri) – mi umflu la fatsã (di somnu, niputeari, biuturã, etc.); buldzinedz, ãmbulzinedz, mbulzinedz, buburedz

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

umbãrnedz

umbãrnedz (um-bãr-nédzŭ) (mi) vb I umbãrnai (um-bãr-náĭ), umbãrnam (um-bãr-námŭ), umbãrnatã (um-bãr-ná-tã), umbãrna-ri/umbãrnare (um-bãr-ná-ri) – lãndzidzãscu di ofticã (ohticã, ftisi, tihtã) la plimunj; mi cãrtescu (stric) di cheptu (plimunj); ngãlbinescu (mi-aspargu, mi trag, vishtidzãscu, etc.) la fatsã di itia cã am ofticã la plimunj; uftichedz, uhtichedz, tihtusescu; (fig: umbãrnedz = ngãlbinescu la fatsã, dip canda escu lãndzit di ofticã la plimunj)
{ro: avea boala câinească, uscată (oftica pulmonară); (se) ofili de această boală}
{fr: être atteint ou atteindre de consomption; devenir hâve}
{en: be ill of pulmonary tuberculosis; become emaciated, haggard}
ex: si umbãrnã (ngãlbini la fatsã, lãndzidzã di ofticã la plimunj) feata

§ umbãrnat (um-bãr-nátŭ) adg umbãrnatã (um-bãr-ná-tã), umbãrnats (um-bãr-nátsĭ), umbãr-nati/umbãrnate (um-bãr-ná-ti) – tsi easti lãndzit di ofticã la plimunj; tsi s-cãrti (stricã) di cheptu (plimunj); tsi-aspuni galbin la fatsã (slab, aspartu, etc.) di lãngoarea di plimunj; ufticat, uhticat, tihtusit
{ro: bolnav de boală uscată (oftică pulmonară); supt la faţă}
{fr: atteint de consomption; hâve}
{en: ill of pulmonary tuberculosis; haggard, emaciated}

§ umbãrnari/umbãrnare (um-bãr-ná-ri) sf umbãrnãri (um-bãr-nắrĭ) – atsea tsi fatsi atsel tsi lãndzidzashti di ofticã la plimunj; ufticari, uhticari, tihtusiri
{ro: acţiunea de a avea o boală uscată (oftică pulmonară); ofilire de boală câinească}
{fr: action d’être atteint ou d’atteindre de con-somption; de se faner}
{en: action of being ill (of withering) of pulmonary tuberculosis}
ex: cara si umbãrnã (lãndzidzã di pli-munj) feata, u scãldã cu frundzã di nuc shi s-featsi cama ghini; si umbãrnã (fig: vishtidzã, s-asparsi la fatsã) mãrata di inimã-arauã

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã