DICTSIUNAR XIYISITU ONLINE A LIMBÃLJEI ARMÃNEASCÃ  
ABCDEFGHIJKLMNOPQRSTUVWXYZ


Dictsiunar: Tuti ; Zboarã: Di iutsido; (cama multi...)

traf

traf (tráfŭ) sn trafuri (trá-furĭ) – loclu nilucrat tsi disparti dauã agri i ayinj
{ro: răzor}
{fr: espace non labouré qui sépare deux champs ou deux vignes}
{en: untilled space separating two tilled fields or two vineyards}
ex: trafuri di ayinji

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

cãlãbãlãchi/cãlãbãlãche

cãlãbãlãchi/cãlãbãlãche (cã-lã-bã-lắ-chi) sf cãlãbãlãchi (cã-lã-bã-lắchi) –
1: lucrili di casã sh-di cati dzuã (multi di eali adunati stog sh-fãrã aradã) tsi li poartã omlu cu el cãndu s-mutã dit unã casã tu altã; lucrili tsi li poartã omlu tu baulã (sfinduchi, validzã, etc.) cãndu s-dutsi iuva cali; pleacicã, catrafusi, cãrcãndã, cãrãndii, sartsinã, furtii;
2: adunãturã di oaminj (prãvdzã, cãnj, etc.) tsi s-aflã deadun tu idyul loc; multimi, flumin, nãfamã, lao, lumi, dunjai, buluchi, bluchi, ceatã, gloatã, taifã, chindrã, jurdunã, suro, etc.
{ro: calabalâc, catrafuse, bagaj, nulţime}
{fr: bagages, foule}
{en: baggage, crowd}
ex: cãlãbãlãchi (multimi) di oaminj adunats tu misuhori; eara mari cãlãbãlãchi (multimi di oaminj) la cireap; iu s-dutsi cãlãbãlãchea (lumea)?

§ cãlãbãlãc (cã-lã-bã-lắcŭ) sm pl(?) – (unã cu cãlãbãlãchi)
ex: du-nj cãlãbãlãclu (lucrili, baula) la hani

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

cãrãndii/cãrãndie

cãrãndii/cãrãndie (cã-rãn-dí-i) sf cãrãndii (cã-rãn-díĭ) – lucrili di n casã sh-di cati dzuã (ma multu stranji veclji i lucri njits, multi di eali adunati stog sh-fãrã aradã) cari fac parti dit avearea shi cãtãndia-a lui; lucrili tsi li poartã omlu cãndu s-mutã cu casa; lucrili tsi li poartã omlu tu baulã (sfinduchi, validzã, etc.) cãndu s-dutsi iuva cali; catrafusi, pleacicã, cãrcãndã, cãlãbãlãchi, sartsinã, furtii
{ro: catrafuse, bagaj}
{fr: frusques, nippes, cliques et claques, bagages}
{en: one’s traps and sticks, baggage}
ex: lja-ts cãrãndiili (tuti lucrili) sh-fudz di-aoa

§ cãrcãndã (cãr-cãn-dắ) sm cãrcãndadz (cãr-cãn-dádzĭ) – (unã cu cãrãndii)
ex: fudzi shi sh-lo tut cãrcãndãlu (tuti lucrili)

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

carcalec

carcalec (car-ca-lécŭ) sm carcalets (car-ca-létsĭ) – insectã (yeatsã tsi sh-u-adutsi, sh-multi ori easti lugursitã unã cu acrida) cu truplu shcurtu sh-gros, cu ocljilj mãri sh-cu cicioarli di dinãpoi multu lundzi ta s-u-agiutã s-ansarã multu diparti (cicioari di dinãpoi tsi fac unã soi di shuirat cãndu s-freacã un di-alantu); carcalets, carcaledz, cãrcãlets, curcalec, ceatrafil, cherchinez, chirchinec, ghincalã, tsintsir, tsindzir, dzindzir, dzendzer, dzindzinar, giungiunar, jujunar, juji
{ro: greier}
{fr: grillon}
{en: cricket}

§ carcalets (car-ca-létsŭ) sm carcalets (car-ca-létsĭ) – (unã cu carcalec)
ex: carcaletslu avea fudzitã; tu aestã sfinduchi avea ncljisã un carcalets

§ carcaledz (car-ca-lédzŭ) sm carcaledz (car-ca-lédzĭ) – (unã cu carcalec)

§ cãrcãlets (cãr-cã-létsŭ) sm cãrcãlets (cãr-cã-létsĭ) – (unã cu carcalec)
ex: cãnticlu a cãrcãletslor s-avdzã

§ curcalec (cur-ca-lécŭ) sm curcalets (cur-ca-létsĭ) – (unã cu carcalec)

§ ceatrafil (cĭa-tra-fílŭ) sm ceatrafilj (cĭa-tra-fíljĭ) – (unã cu carcalec)
ex: ceatrafilj apãrnjirã si-sh cãntã

§ cherchinez (chĭer-chi-nézŭ) sm cherchinezi (chĭer-chi-nézĭ) – (unã cu carcalec)

§ chirchinec1 (chir-chi-nécŭ) sm chirchinets (chir-chi-nétsĭ) – (unã cu carcalec); (fig: chirchinec = (ficior) tsi easti multu slab shi njic; ascãrchit, puzumi, pruzumi, jibãcos, jibicos, cacafingu, zãbãcos, jabec, etc.)
ex: mash chirchineclu nu sh-adunã gura; un chirchinec (un ascãrchit, unã puzumi) di ficior

§ scarcalec (scar-ca-lécŭ) sm scarcalets (scar-ca-létsĭ) – insectã tsi fatsi mari znjii tu agri (cu cicioarli di nãpoi multu lundzi tsi u-agiutã s-ansarã multu diparti); acridã, lãcustã, gãlãgustã, gulugustã, gulucustã, scarcalec, scarcalets, scãrcalets, sarcalets, carcalec, carcalets, carcaledz, scãrculets, scaculets, scucalets

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

catafronisi/catrafonise

catafronisi/catrafonise (ca-tra-fó-ni-si) sf catafronisi (ca-tra-fó-nisĭ) – atsea tsi-aducheashti cariva trã un om pri cari nu poati s-lu tinjiseascã (sã-lj facã ihtibari, s-lu da di mãnear), cã ari faptã lucri slabi sh-arushinoasi; cãtãfronji
{ro: dispreţ}
{fr: dédain, mépris}
{en: disdain, scorn}

§ cãtãfronji/cãtãfronje (cã-tã-fró-nji) sf cãtãfronj (cã-tã-frónjĭ) – (unã cu catafronisi)

§ cãtãfronisescu (cã-tã-fro-ni-sés-cu) vb IV cãtãfronisii (cã-tã-fro-ni-síĭ), cãtãfro-niseam (cã-tã-fro-ni-seámŭ), cãtãfronisitã (cã-tã-fro-ni-sí-tã), cãtã-fronisiri/cãtãfronisire (cã-tã-fro-ni-sí-ri) – lj-portu a unui catafronisi; nu pot s-lji fac ihtibari (s-lu tinjisescu pri cariva) trã lucrili slabi sh-arushinoasi tsi ari faptã; l-fac pri cariva si s-tãpinu-seascã (sã-lj scadã tinjia, sã-lj cadã narea, si sh-adunã coada, etc.); cãtãdixescu, tãpinusescu
{ro: dispreţui, înjosi, umili}
{fr: mépriser, humilier}
{en: scorn, humiliate}

§ cãtãfronisit (cã-tã-fro-ni-sítŭ) adg cãtãfronisitã (cã-tã-fro-ni-sí-tã), cãtãfronisits (cã-tã-fro-ni-sítsĭ), cãtãfronisiti/cãtãfronisite (cã-tã-fro-ni-sí-ti) – tsi nu-lj si fatsi ihtibari, tinjii di cariva; tsi easti faptu si s-tãpinuseascã; cãtãdixit, tãpinusit
{ro: dispreţuit, înjosit, umilit}
{fr: méprisé, humilié}
{en: scorned, humiliated}

§ cãtãfronisiri/cãtãfroni-sire (cã-tã-fro-ni-sí-ri) sf cãtãfronisiri (cã-tã-fro-ni-sírĭ) – atsea tsi fatsi atsel tsi cãtãfroniseashti pri cariva; cãtãdixiri, tãpinusiri
{ro: acţiunea de a dispreţui, de a înjosi, de a umili; dispreţuire, înjosire, umilire}
{fr: action de mépriser, d’humilier}
{en: action of scorning, of humiliating}

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

catrafusi/catrafuse

catrafusi/catrafuse (ca-tra-fú-si) sf pl – lucrili din casã (ma multu stranji veclji i lucri njits, adunati stog sh-fãrã aradã) cari fac parti dit avearea shi cãtãndia-a omlui; lucrili tsi li poartã omlu cãndu s-mutã cu casa; lucrili tsi li poartã omlu tu baulã (sfinduchi, validzã, etc.) cãndu s-dutsi iuva cali; cãrãndii, pleacicã, cãrcãndã, cãlãbãlãchi, sartsinã, furtii
{ro: catrafuse, bagaj}
{fr: hardes, frusques, nippes, bagages}
{en: personal worn clothes, baggage}
ex: adunã-ts catrafusili (lucrili)

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

cicior

cicior (ci-cĭórŭ) sn cicioari/cicioare (ci-cĭŭá-ri) –
1: un di dauãli mãdulari di nghios a omlui (di la gof pãnã la deadzitili di cicior) cari lu-agiutã s-imnã (si sta mprostu, s-da clutsati, etc.); ciucior, cior, chicior, ciun, fus, patã;
2: unã minari faptã cu ciciorlu cãndu omlu imnã; diastima (dipãrtarea pri loc) faptã cu-unã minari di cicior cãndu omlu imnã; ceapã, cealpã, cealpu, pas, jgljoatã, jgljot, shgljoatã, shgljatã, shgljot, zgljoatã, giglatã, drãshcljauã;
(expr:
1: atsel cu un cicior = draclu, sãtãnãlu, dyeavulu, shaitan, zarzavuli, triscatarat, aclo s-lji hibã; si-lj creapã numa; s-lu ngljitã loclu; etc.;
2: cicioari di gãljinã = gramati tsi nu s-aduchescu tsi suntu, di itia cã suntu multu arãu scriati;
3: (ci)cioari-pri-cinushi = un tsi easti multu linãvos, tsi nu lu-arãseashti s-lucreadzã (s-facã tsiva), timbel, tãvlãmbã, etc.);
4: cicior di scamnu = soi vãsilicheascã, soi di-amirã;
5: cicior cu scamnu = cicior strãmbu, nduplicat;
6: hiu pri cicior; stau pri cicior; pi-un cicior stau = hiu etim; hiu etim s-fug, s-mi duc iuva, s-fac tsiva;
7: hiu dzua tutã pri cicior = lucredz ntreaga dzuã, fãrã astãmãtsiri, cilistisescu fãrã acumtinari;
8: calcu ciciorlu = u tsãn unã, mi ngrec tra si s-facã un lucru, ashi cum voi mini;
9: cu cicioarli = pripadi;
10: stau cicior pristi cicior; shed cu-un cicior pisti-alantu = stau isih, fãrã nitsiunã cripari, nu-nj lipseashti tsiva;
11: dau cicioarli = (i) mi min sertu (agonja, fãrã s-voi, cu sãrbitslãchi) di-unã parti sh-di-alantã sh-di pri-un cicior pri-alantu; (ii) fuvirsescu
12: lj-da cicioari, fatsi cicioari = l-fatsi s-fugã, s-facã afan, s-hibã furat;
13: lj-dau cu ciciorlu (cu cicioarili) = (i) lu mpingu, l-dau di-unã parti, lj-dau unã clutsatã; (ii) nu-aprochi atsea tsi-nj si da, tsi-nj si spuni, tsi-nj si caftã, etc.; lu cãtrãfonisescu, ãlj dau pristi nãri, etc.;
14: nj-ljau cicioarli dinanumirea = fug, li cãlescu, u-angan cãtsaua;
15: nj-talji ciciorlu = fug multu agonja;
10: ljau cicior = mi dipãrtedz;
16: l-lja n cicioari = s-lja (s-dutsi) dupã el, tra s-veadã iu s-dutsi sh-tsi fatsi;
17: nj-ljau mintea la cicioari = fug naljurea, alag fãrã sã shtiu cãtrã iu mi duc, fug cãtã iu-nj ved ocljilj;
18: nj-gioacã ciciorlu = alag multu-agonja;
19: mi lja pri cicioari = ãnj yini s-es nafoarã (s-mi cac);
20: nu-alas cicior di tini = ti bat multu, tsã dau un shcop, etc.;
21: tsãn cu mãnjli sh-cu cicioarli = tsãn di-un lucru cu tutã putearea-nj;
22: ni cicior di nãsh nu-alasã = lj-afãnseashti, lji cãtãstrãpseashti tuts;
23: nu-lj intrã cicior di om ãn casã = nu-lj intrã vãr ãn casã, nu yini vãr s-lu veadã;
24: hiu cicior frãmtu = nu pot s-lipsescu di-acasã, di la un lucru tsi lipseashti fãtseari, etc.;

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

coadã

coadã (cŭá-dã) sf codz (códzĭ) shi coadi/coade (cŭá-di) –
1: mãdularlu di dinãpoi a prãvdzãlor, tsi-ansari dit truplu-a lor, di-aradã, ma nsus di cur, ca unã lugurii lungã shi suptsãri; partea cu peani tsi s-aflã tu dinãpoea-a truplui di pulj; partea di dinãpoi, di-aradã ma suptsãri, a truplui di ndauã prici ca, bunãoarã, pescul, nipãrtica, etc.;
2: perlu dit caplu-a muljerlor (sh-a bãrbatslor, cãtivãrãoarã) tsi creashti lungu shi easti mpiltit; cusitsã, pãltãnitsã, pultãnitsã, plitencã, cuseauã, chicã;
3: partea cu cari frãndzãli (lilicili, frutili, etc.) suntu ligati di truplu (alumãchili) a pomlui (a earbãljei, etc.);
4: partea suptsãri shi lungã dit unã pitachi (litacicã) tsi s-pindzurã cãtã nghios;
5: partea dit-unã hãlati (lupatã, meturã, tigani, tengiri, etc.) di cari s-acatsã cu mãna;
6: aradã lungã di oaminj tsi-ashteaptã tsiva; (fig:
1: coadã (sf) = (i) omlu (pravda, lucrul) cari, tu-unã aradã di oaminj (prãvdzã, lucri), s-aflã tu soni, easti coduslu, easti-atsel dit soni; (ii) omlu tsi easti nai ma putsãn bunlu, nai ma slablu, nai ma glarlu, etc., dit unã parei di oaminj; (iii) lãna di la coada-a oailjei; (iv) oai, pravdã; (v) un tsi s-dutsi tut chirolu dupã (cu) un altu, sh-nu lu-alasã s-hibã dip singur (cã-l va multu, cã va s-veadã iu s-dutsi sh-tsi fatsi, etc.); (vi) cusuri, mã-hãnã, catmeri, smãrdã; (vii) mãdularlu-a bãrbatlui tsi lu-aleadzi di muljari, sh-cari s-aflã tu partea di nafoarã, di nghios sh-di nãinti a truplui; putsã, pulã, mandal, nanciu, hãlati, noaci, noadã, ciulicã, sochi;
2: (n, tu) coadã (adv) = dit (tu) soni, dit (tu) bitisitã, tu mardzini, etc.; acabeti, angeac, artãc, neisi, etc.; expr:
3: coadã-baturã (cŭá-dã-bá-tu-rã) sf (pluralu: coadã-baturi/coadã-bature) – pulj njic, sumolcu (siv, bagav), tsi bãneadzã di-aradã piningã api, cu coada lungã tsi sh-u minã tut chirolu, sh-cari s-dutsi sã-sh treacã earna tu locuri ma caldi; bajancã, cutrubatã, codabatrã;
4: coadã-albushi/coadã-albushe sf (pluralu: coadã-albu-shi/coadã-albushe) = pulj cu coada tsi da ca pri albu; cudalbã;
5: coadã-aroshi/coadã-aroshe sf (pluralu: coadã-aroshi/coadã-aroshe shi codz-aroshi/codz-aroshe shi coadi-aroshi/coadi-aroshe) = pulj tsi ari coada aroshi;
6: coada-a calui sf (pluralu: codzli-a calui) = soi di earbã tsi creashti tu locurli vlãngoasi, dit vãljuri, cu dauã trupuri, goali pri dinãuntru, unlu cari adarã fructi shi altu sterpu;
7: coadã-shurichinã sf (pluralu: codz shurichinji) = earbã tsi creashti prit tuti locurli, pi cãmpu i pit uboarili-a oaminjlor, cu frãndzã ca peani sh-lilicili, di-aradã albi, adunati stog ca tu-unã soi di arapun i umbrelã; shuricinã, shurichinã;

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

earbã

earbã di banã (ĭár-bã-di-bá-nã) sf erghi di banã (ĭér-ghi-di-bá-nã) – numã datã la ma multi erburi minuti, tsi crescu agri prit pãshunj, tu locuri vlãngoasi, ma suntu sh-criscuti di om ca hranã trã prãvdzã, cu frãndzãli fapti di trei frãndzã ma njits shi lilicili albi-vinjiti-trandafilii adunati stog ca unã balã njicã; trifolj, trifilj, trãfilj, vutanã, vutani
{ro: trifoi}
{fr: trèfle, luzerne}
{en: clover}

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã