DICTSIUNAR XIYISITU ONLINE A LIMBÃLJEI ARMÃNEASCÃ  
ABCDEFGHIJKLMNOPQRSTUVWXYZ


Dictsiunar: Tuti ; Zboarã: Di iutsido; (cama multi...)

tini/tine

tini/tine (tí-ni) pr pirs II (singular, masculin shi fiminin, numinativ shi acuzativ; acuzativlu poati s-aibã shi zborlu “pri” nãinti ma, di-aradã, s-avdi fãrã el) – zbor tsi tsãni loclu-a atsilui cu cari zburashti cariva; tu, (forma shcurtã) ti (-ti, ti-)
{ro: tu, pe tine, te}
{fr: tu, toi}
{en: thy, you}
ex: scoalã tini ca s-shed mini; tini s-hii ghini; nu-nj cãntã tini; di tini, di mini nvitsã; tini dzãts, tini avdzã; io dzãc, io avdu; la tini nj-eara mintea; tuts s-arcarã pri tini; tini nu vrei; tini (pri tini) ti-aflai aclo; tats tini sã zburãscu io; fãrã s-greshti tini, nu s-fatsi; tsi fats, trã tini fats, tsi dai, trã tini dai; la tini mãcari-beari, sh-la mini cãntari

§ ti2 (ti) ((i) pr pirs II: singular, masculin shi fiminin, acuzativ; forma shcurtã di la pronuma pirsunalã “tini” tsi-lj s-adavgã multi ori tra s-lji nvãrtushadzã noima; (ii) pr refl II: singular, masculin shi fiminin, acuzativ) – pi tini
{ro: te, pe tine}
{fr: te}
{en: you}
ex: eu ti-agudii (ti = pri tini)?; fã-ti (ti = pri tini) cu harauã; ncaci-ti (ti = pri tini) mã-ta, ncaci-ti (ti = pri tini); voami-ti (ti = pri tini), voami-ti (ti = pri tini) cupa; du-ti (ti = pri tini) di ntreabã; shi-nj ti pari ca gioni

§ a tsia (a tsí-ĭa) pr pirs II (singular, masculin shi fiminin, ginitiv shi dativ a pronumãljei pirsunalã “tini”; ari totna shi zborlu “a” nãinti) – zbor tsi tsãni loclu-a atsilui cu cari zburashti cariva; a tsãea, tsã, ãts, (forma shcurtã) ts (-ts, ts-)
{ro: ţie, îţi, ţi}
{fr: à toi, toi}
{en: to you, you}
ex: unã a njia, dauã a tsia; a tsia-ts pari-arãu; a tsia tsã si pari; di casã-nj hibã-ts njilã; sh-tsã dzãc

§ a tsãea (a tsắ-ĭa) pr pirs II – (unã cu tsia)

§ tsã (tsắ) shi ãts1 (ắtsĭ) shi ts1 (-tsĭ, tsĭ-) ((i) pr pirs II: singular, masculin shi fiminin, ginitiv shi dativ; forma shcurtã a pronumãljei pirsunalã “a tsia, a tsãea” tsi-lj s-adavgã multi ori tra s-lji nvãrtushadzã noima; (ii) pr refl II: singular, masculin shi fiminin, dativ) – a tsia, a tsãea
{ro: ţie, îţi, ţi}
{fr: à toi, toi}
{en: to you, you}
ex: tsi vrei s-tsã dzãc (tsã = a tsia)?; tsã dzãsh (tsã = a tsia) s-lu fats lucurlu; gionjlji tuts ãts fug (ãts = a tsia, tsã) din casã; s-ts-u dzãcã (ts = a tsia) dupã ureaclji; urecljili ts-vor (ts = tsã, a tsia; icã, scriat urecljili-ts vor, ts easti pr pos = a tali) trãdzeari; va-ts dau (ts = a tsia) cali; ni di-arãu nu pot si-ts (ts = a tsia) spun; shedzã-ts iu hii; va-ts (ts = a tsia) curmãm njeljlji; cãlãuz cu chipur tsã (tsã = a tsia) earai; tsã u tsãni (tsã = a tsia) s-ti duts?; dã-ts-tsã tora zborlu (ts = a tãu; tsã = a tsia); ea, lja-ts-tsã (ts = a tãu; tsã = a tsia) zborlu, nu him fur; na-ts-tsã (ts = a tsia; tsã = a ta) borgea, fã-ts-tsã (ts = a tsia; tsã = a ta) crutsea; yinu-ts-tsã pri minti; nu mi ntreabã, ma singur-tsã duchea-ti; ureclili ts-vor (ts = tsã, a tsia; icã, scriat urecljili-ts vor, ts easti pr pos = a tali) trãdzeari; shedzã-ts iu hii; fã-ts-tsã casa (s-tsã fats a tsia casa-a ta)

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

tinã

tinã (tí-nã) sf tini/tine (tí-ni) – loclu amisticat cu apã, moali, cari s-alicheashti (s-acatsã) lishor di lucri (pãputsã); mãzgã, muzgã, laspi
{ro: noroi}
{fr: boue}
{en: mud}
ex: s-featsi troc di tinã (lãschi); lj-arucã cu tinã (muzgã)

§ ntinedz (nti-nédzŭ) (mi) vb I ntinai (nti-náĭ), ntinam (nti-námŭ), ntinatã (nti-ná-tã), ntinari/ntinare (nti-ná-ri) – umplu di tinã; intru tu lãschi; dau stizma (udãlu, pizuljlu, etc.) cu mãltari di tinã (laspi); mãzgãlescu, lãspusescu;
(expr: si ntinã, ca luplu = s-lãvushi multu)
{ro: (se) întina, (se) înnoroi, (se) murdări cu noroi}
{fr: crotter, se souiller de boue}
{en: dirty with mud}
ex: si ntinã, s-featsi ca luplu

§ ntinat (nti-nátŭ) adg ntinatã (nti-ná-tã), ntinats (nti-nátsĭ), ntinati/ntinate (nti-ná-ti) – tsi easti mplin di tinã; tsi easti dat cu lãschi; mãzgãlit, lãspusit
{ro: întinat, înnoroit, murdărit cu noroi}
{fr: crotté, souillé de boue}
{en: dirtied with mud}
ex: mizia tsãnea pãputsãli n cicior di ntinati (mplini di lãschi) tsi eara

§ ntinari/ntinare (nti-ná-ri) sf ntinãri (nti-nắrĭ) – atsea tsi s-fatsi cãndu sã ntineadzã cariva i tsiva; mãzgãliri, lãspusiri
{ro: acţiunea de a (se) întina, de a (se) înnoroi; întinare, înnoroire}
{fr: action de crotter, de se souiller}
{en: action of dirtying with mud}

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã