DICTSIUNAR XIYISITU ONLINE A LIMBÃLJEI ARMÃNEASCÃ  
ABCDEFGHIJKLMNOPQRSTUVWXYZ


Dictsiunar: Tuti ; Zboarã: Di iutsido; (cama multi...)

simiti/simite

simiti/simite (si-mí-ti) sf simits (si-mítsĭ) – pãni albã sh-ma moali, faptã cu fãrinã di nai ma buna; pãni faptã cu-unã mãeauã di gãrnutsã di tseatsirã chisati (niheamã ma dultsi ca di pãnea di-aradã, cu-unã anjurizmã shi nustimadã ahoryea); simitã
{ro: un fel de pâine albă şi moale}
{fr: une sorte de pain blanc et mou de qualité supérieure}
{en: special kind of white and soft bread}
ex: featsi nã pãni ca simitea; culac mari di simiti; ari nã featã cu fatsa (ca) di simiti; lo nãshti simits muljati tu dzamã di erghi di somnu; frati-su cama marili, vindea simits tu-unã hoarã; ncarcã gumarlu cu simits sh-cu doi utri di yin; tut mutrea la simits shi canda lã fãtsea cu ocljul

§ simitã (si-mí-tã) sf simiti/simite (si-mí-ti) – (unã cu simiti)

§ simigi (si-mi-gí) sm simigeadz (si-mi-gĭádzĭ) – omlu tsi fatsi i vindi simiti; simigiu, simici
{ro: cel ce face sau vinde “simite”}
{fr: celui qui fait ou celui qui vend “simiti”}
{en: maker or seller of “simiti”}
ex: nu-lj tãcãnea, cã va s-eara simigilu, furlu

§ simigiu (si-mi-gíŭ) sm simigii (si-mi-gíĭ) – (unã cu simigi)

§ simici (si-mi-cí) sm simiceadz (si-mi-cĭádzĭ) – (unã cu simigi)

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

ticnescu

ticnescu (tic-nés-cu) vb IV ticnii (tic-níĭ), ticneam (tic-neámŭ), ticnitã (tic-ní-tã), ticniri/ticnire (tic-ní-ri) – ãnj yini tu minti; ãnj treatsi prit minti; nj-aduc aminti; tãcnescu, tãcãnescu, minduescu
{ro: aminti, trece prin minte, găndi}
{fr: venir à la mémoire, venir à l’idée, passer par l’ésprit, penser}
{en: pass through mind, think}
ex: el dzãtsi cã nã cunoashtim ma-a njia nu-nj ticneashti (nu nj-aduc aminti, nu-nj treatsi pit minti) di cãndu sh-di iu; di iu s-lji ticneascã (s-mindueascã, s-lji treacã tu minti) cã easti tadi om; nu-lj ticneashti dip di iu nvitsã hãbarea

§ ticnit (tic-nítŭ) adg ticnitã (tic-ní-tã), ticnits (tic-nítsĭ), ticniti/ticnite (tic-ní-ti) – tsi nj-ari vinjitã tu minti, tsi nj-ari tricutã prit minti, adus aminti, tãcnit, tãcãnit, minduit
{ro: amintit, trecut prin minte, găndit}
{fr: venu à la mémoire, venu à l’idée, passé par l’ésprit, pensé}
{en: passed through mind, thought}

§ ticniri/ticnire (tic-ní-ri) sf ticniri (tic-nírĭ) – vinjiri tu minti, tritseari prit minti, tãcniri, tãcãniri, minduiri
{ro: acţiunea de a aminti, de a gândi; amintire, trecere prin minte, găndire}
{fr: action de venir à la mémoire, de venir à l’idée, de passer par l’ésprit, de penser}
{en: action of passing through mind, of thinking}
ex: a noastrã ticniri (minduiri) shi arãsiri (vreari, pãreari) s-hibã aplicatã

§ niticnit (ni-tic-nítŭ) adg niticnitã (ni-tic-ní-tã), niticnits (ni-tic-nítsĭ), niticniti/niticnite (ni-tic-ní-ti) – tsi nu nj-ari tricutã prit minti; tsi nu sh-ari adusã aminti; niminduit
{ro: uitat, ne găndit}
{fr: qui n’est pas venu à la mémoire; qui n’a pas été pensé}
{en: that has not passed through one’s mind}

§ niticniri/niticnire (ni-tic-ní-ri) sf niticniri (ni-tic-nírĭ) – atsea tsi s-fatsi cãndu un lucru nu treatsi prit minti; niminduiri
{ro: acţiunea de a nu-şi aminti, de a nu gândi}
{fr: action de ne pas venir à la mémoire, de ne pas penser}

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn