DICTSIUNAR XIYISITU ONLINE A LIMBÃLJEI ARMÃNEASCÃ  
ABCDEFGHIJKLMNOPQRSTUVWXYZ


Dictsiunar: Tuti ; Zboarã: Di iutsido; (cama multi...)

arãshcljitor

arãshcljitor (a-rãsh-clji-tórŭ) sn arãshcljitoari/arãshcljitoare (a-rãsh-clji-tŭá-ri) – hãlatea cu cari s-deapinã tortul, lãna di pi fusi i di pi gljami tra s-li facã camatã i crunã; misurã trã lundzimea-a hirilor di lãnã (bumbac, ljin, etc.); rãshcljitor, arãshchitor, dishcljitor, dishchitor, lãshchitor, lishchitor, lishcãtor, mutuvilã
{ro: răşchitor}
{fr: instrument servant à former les échevaux}
{en: reeling device}
ex: la cicioari-arãshcljitoari, dinãpoi poartã cusoari shi pri cap un cheaptin sh-ari (angucitoari: cucotlu)

§ rãshcljitor (rãsh-clji-tórŭ) sn rãshcljitoa-ri/rãshcljitoare (rãsh-clji-tŭá-ri) – (unã cu arãshcljitor)
ex: urdzi dzatsi rãshcljitoari

§ arãshchitor (a-rãsh-chi-tórŭ) sn arãsh-chitoari/arãshchitoare (a-rãsh-chi-tŭá-ri) – (unã cu arãshcljitor)
ex: mãnj lundzi, curat arãshchitoari

§ dishcljitor (dish-clji-tórŭ) sn dishcljitoari/dishcljitoare (dish-clji-tŭá-ri) – (unã cu arãshcljitor)

§ dishchitor (dish-chi-tórŭ) sn dishchitoari/dish-chitoare (dish-chi-tŭá-ri) – (unã cu arãshcljitor)

§ lãshchitor (lãsh-chi-tórŭ) sn lãshchitoari/lãshchitoare (lãsh-chi-tŭá-ri) – (unã cu arãshcljitor)

§ lishchitor (lish-chi-tórŭ) sn lishchitoari/lish-chitoare (lish-chi-tŭá-ri) – (unã cu arãshcljitor)

§ lishcãtor (lish-cã-tórŭ) sn lishcãtoari/lishcãtoare (lish-cã-tŭá-ri) – (unã cu arãshcljitor)

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

arin

arin (á-rinŭ shi a-rínŭ) sm arinj (á-rinjĭ shi a-rínjĭ) – numã datã la ma multi turlii di arburi njits di pãduri, tsi crescu tu locuri nu-tioasi, mealuri di arãuri di munti shi pãduri vlãngoasi dit cãmpu, cu frãndzi uvali-stronghili tsi au dintsã njits di mardzini, sh-fac arapuni di lilici njits galbini-alitsi; anin, avar, shcljithru, schitru, vrãnj
{ro: arin}
{fr: aune}
{en: alder}
ex: toamna plãngu arinjlji

§ anin (a-nínŭ) sm aninj (a-nínjĭ) – (unã cu arin)

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

aschiti

aschiti (as-chi-tí) sm aschitadz (as-chi-tádzĭ) – om tsi s-ari traptã nafoarã di lumi sh-bãneadzã singur
{ro: schimnic, pustnic, sihastru}
{fr: ermite, anachorète}
{en: hermit, recluse}
ex: shi adzã s-veadi pishtireaua iu shidea ascumtu aschitilu; bãneadzã ca un aschiti, ni s-dutsi iuva, ni-lj yini cariva; slãghi ca un aschiti

§ aschitaryio (as-chi-tar-yĭó) sm aschitaryeadz (as-chi-tar-yĭádzĭ) – loc iu bãneadzã aschitadzlji; njic mãnãstir iu bãneadzã ndoi cãlugãri diparti di lumi ca nãshti aschitadz
{ro: schit}
{fr: petit monastère}
{en: little monastery}

§ schit (schítŭ) sn schituri (schí-turĭ) shi schiti/schite (schí-ti) – (unã cu aschitaryio)
ex: shi la schit suntu ndoi cãlugãri

§ aschitlichi/aschitliche (as-chit-lí-chi) sf aschitlichi (as-chit-líchĭ) – starea tu cari s-aflã aschitadzlji; soea di banã tsi-u trec aschitadzlji; banã di om singur
{ro: sihăs-trie}
{fr: état d’ermite; vie solitaire}
{en: state of a hermit; solitary life}

§ aschitipsescu (as-chi-tip-sés-cu) (mi) vb IV aschitipsii (as-chi-tip-síĭ), aschitipseam (as-chi-tip-seámŭ), aschitipsitã (as-chi-tip-sí-tã), aschitipsiri/aschitipsire (as-chi-tip-sí-ri) – mi fac aschiti; bãnedz unã banã di aschiti; ãnj trec bana singur ca un aschiti

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn