DICTSIUNAR XIYISITU ONLINE A LIMBÃLJEI ARMÃNEASCÃ  
ABCDEFGHIJKLMNOPQRSTUVWXYZ


Dictsiunar: Tuti ; Zboarã: Di iutsido; (cama multi...)

pulj1

pulj1 (púljĭŭ) sm pulj (púljĭ) –
1: multi turlii di prici cu truplu-acupirit di peani, cu dintanã, tsi fac oauã sh-cu doauã arpiti mãri cu cari azboairã;
2: njiclu (tsi easti dit oauã fapti sh-cluciti) di-aesti prici; (fig:
1: pulj = zbor dultsi di diznjirdari cu cari s-hãidipseashti un njic, un vrut, etc.; expr:
2: lapti di pulj = itsi lucru vrei, cã easti i cã nu easti tu lumi, cã s-fatsi i cã nu s-fatsi vãrãoarã;
3: mi culcu (bag s-dormu) cu puljlji = mi bag s-dormu agonja, cum cadi noaptea;
4: ca pulj mãcã = mãcã putsãn;
5: scoasi puljlu arichi = tinir tsi pistipseashti cã ari criscutã shi poati s-facã dupã caplu-a lui;
6: pulj tu vimtu = yisi, lucri tsi nu s-fac;
7: ca pulj orghi = ca un tsi-ashteaptã sã-lj si da tuti etimi;
8: ca pulj fãrã cloci = singuri, fãrã s-aibã cari sã-lj mutreascã, s-lj-afireascã di-arali, etc. ca njits fãrã dadã, oarfãnj;
9: di unã njilji pulj pri gardu, cama ghini un tru mãnã = zbor tsi s-dzãtsi tr-atselj tsi nu suntu ifhãrãstisits cu-atseali tsi pot s-aibã, ma sã nyiseadzã cã va s-aibã lucri tsi nu va poatã vãrãoarã s-li aibã;
10: cati pulj, sh-bãtearea-lj = tuti lucrili nu suntu unã soi; cati om cu hãrli sh-huili-a lui; cati pom cu-aumbra-lj;
11: ved pulj ntr-oclji = s-dzãtsi cãndu ti-agudeashti cariva pri cap di tsã si pari cã vedz steali verdzã;
12: tsi pulj va s-acats = tsi amintatic va s-ai, tsi hãiri va fats;
13: iu bea puljlji apã; iu featã puljlji = (tu pirmiti) iuva multu diparti, la mardzinea-a loclui, dupã soari;
14: loc iu nitsi pulj nu calcã (bati) = (tu pirmiti) irnjii, pundii, pustiljii, loc multu diparti;
15: pulj azbuirãtor (mãyipsit, aumbrat, cãntat) = (tu pirmiti) pulj tsi poati s-facã nishenj sh-di-aradã caftã s-lj-agiutã Mushata-a Loclui shi Gionili Aleptu;
16: azbuirã puljlu (tsi-l vreai) = dusi, lu-ascãpash trã totna (lucrul tsi-l vreai);
17: pulj gurã di om = (tu pirmiti) pulj tsi zburashti ca omlu)
{ro: pasăre, pui (de pasăre)}
{fr: oiseau, poulet}
{en: bird, chick}
ex: tsi-aruts tu vimtu sh-nu cadi? (angucitoari: puljlu); clocea i di leamni sh-cheatrã, puljlji-lj sunt di cheali sh-carni (angucitoari: casa shi oaminjlji); puljlu atsel bunlu, s-cunoashti dupã creastã; acãtsai un pulj; alãndura scoasi pulj (featsi njits); puljlu di gãljinã azbuirã; lj-furarã doi pulj sh-nã pulji; pi arburi eara un cuibar di vulturi cu pulj (njits); nu-alasã puljlu s-ts-azboairã; clocea tsi nu s-ashtearni tu cuibar, pulj nu scoati; armasirã ca pulj fãrã cloci
(expr: fãrã mutriri, agiutor di la vãrnu); s-videm tsi pulj va s-acats!
(expr: s-videm ma s-fats vãrã prucuchii); sh-lapti di pulj adutsi!

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

stãfidã

stãfidã (stã-fí-dã) sf stãfidz (stã-fídzĭ) – gãrnutsã di-auã uscati (tsi s-mãcã goali, i bãgati tu mãcãruri i dultsenj); stãhidã;
(expr:
1: mi fac stãfidã (ca stãfida) = slãghescu, mi usuc, mi stãfidescu;
2: l-hrãnescu stãhidz = l-hrãnescu cu stãfidz, multu ghini, cu tut tsi easti ma bun sh-ma scumpu)
{ro: stafidă}
{fr: raisin sec}
{en: raisin}
ex: puljlu-l bãgarã tu-unã culuvii, shi-l hrãnea mash cu zahari shi stãfidz; auãli s-featsirã stãfidz
(expr: s-uscarã); lj-deadi ndauã stãfidz s-lu mbuneadzã; mãca stãfidz cu niblibii

§ stãhidã (stã-hí-dã) sf stãhidz (stã-hídzĭ) – (unã cu stãfidã)
ex: s-u hrãneshti tut cu stãhidz
(expr: s-u hrãneshti multu ghini)

§ stã-fidescu (stã-fi-dés-cu) (mi) vb IV stãfidii (stã-fi-díĭ), stãfideam (stã-fi-deámŭ), stãfiditã (stã-fi-dí-tã), stãfidiri/stãfidire (stã-fi-dí-ri) – usuc gãrnutsãli di-auã ta s-li fac stãfidz; stãfidusescu;
(expr:
1: (mi) stãfidescu = slãghescu, mi usuc; slãghescu, mi usuc, scot sufri (pi fatsã), mi fac cu sufri ca unã stãfidã; stãfidusescu;
2: l-stãfidescu = l-hrãnescu cu stãfidz, multu ghini, cu tut tsi easti ma bun sh-ma scumpu)
{ro: stafidi}
{fr: sécher (raisins)}
{en: dry (grapes)}
ex: si stãfidi aua pi puljitsã

§ stãfidit (stã-fi-dítŭ) adg stãfiditã (stã-fi-dí-tã), stãfidits (stã-fi-dítsĭ), stãfiditi/stãfidite (stã-fi-dí-ti) – (auã) tsi s-ari uscatã shi s-ari faptã stãfidã; (fructu) tsi s-ari faptã ca unã stãfidã; stãfidusit
{ro: stafidit}
{fr: séché (comme un raisin)}
{en: dried (like a raisin)}

§ stãfidiri/stãfidire (stã-fi-dí-ri) sf stãfidiri (stã-fi-dírĭ) – atsea tsi s-fatsi cãndu gãrnutsãli di-auã suntu stãfiditi; stãfidusiri
{ro: acţiunea de a (se) stafidi; stafidire}
{fr: action de sécher (comme un raisin)}
{en: action of drying (like a raisin)}

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn