DICTSIUNAR XIYISITU ONLINE A LIMBÃLJEI ARMÃNEASCÃ  
ABCDEFGHIJKLMNOPQRSTUVWXYZ


Dictsiunar: Tuti ; Zboarã: Di iutsido; (cama multi...)

puho

puho (pu-hó) sm fãrã pl – nior di pulbiri; pulbiri, pulviri, puh, spulbir, curnjahto
{ro: nor de praf}
{fr: poussière, nuage de poussière}
{en: dust; clouds of dust}
ex:

§ puh2 (púhŭ) sn puhuri (pú-hurĭ) – (unã cu puho)
ex: puh (pulbiri) di cãrbunj

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

curnjahto

curnjahto (cur-njĭah-tó) sm curnjahtadz (cur-njĭah-tádzĭ) – adu-nãturã di cumãts multu minuti sh-lishoari ca fãrina (ishiti dit sãr-marea i zminutarea a unei lugurii durã, vãrtoasã, ca tsara i loclu, bunãoarã); pulbiri, pulviri, spulbir, puh, puho
{ro: pulbere, praf}
{fr: poussière}
{en: dust}
ex: ashtergu curnjahtolu (pulbirea); niori di curnjahto (di pulbiri)

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

ipuhondru

ipuhondru (i-pu-hón-dru) sm, sf ipuhondrã (i-pu-hón-drã), ipuhondzrã (i-pu-hón-dzrã), ipuhondri/ipuhondre (i-pu-hón-dri) – om tsi s-plãndzi tut chirolu cã-l doari tsiva, cari pistipseashti cã ari unã i ma multi lãngori, minciunoasi i dealihea (ma cari yeatsãrlji nu pot s-lji li aflã)
{ro: ipohondru}
{fr: hypocondre}
{en: hypochondriac}
ex: tuti-l dor, cã easti ipuhondru

§ ipuhun-drii/ipuhundrie (i-pu-hun-drí-i) sf ipuhundrii (i-pu-hun-dríĭ) – catastasea tu cari s-aflã omlu tsi easti ipuhondru, cãndu-lj si pari cã easti lãndzit shi-l dor tuti, cãndu s-mindueashti mash la lãngorli tsi li ari sh-yeatsãrlji nu pot sã-lj li aflã
{ro: ipohondrie}
{fr: hypo-condrie}
{en: hypochondria}
ex: nu pot s-lj-u scot ipuhundria dit cap

§ ipuhundrilji/ipuhundrilje (i-pu-hun-drí-lji) sf ipu-hundrilj (i-pu-hun-dríljĭ) – (unã cu ipuhundrii)

§ ipuhundrios (i-pu-hun-dri-ósŭ) adg ipuhundrioasã (i-pu-hun-dri-ŭá-sã), ipuhundriosh (i-pu-hun-dri-óshĭ), ipuhundrioasi/ipuhundrioase (i-pu-hun-dri-ŭá-si) – tsi easti ipuhondru
{ro: ipohondrios}
{fr: hypocondriaque}
{en: hypochondrical}

§ ipuhundrisescu (i-pu-hun-dri-sés-cu) (mi) vb IV ipuhundrisii (i-pu-hun-dri-síĭ), ipuhundriseam (i-pu-hun-dri-seámŭ), ipuhundrisitã (i-pu-hun-dri-sí-tã), ipuhundrisiri/ipuhundrisire (i-pu-hun-dri-sí-ri) – mi fac ipuhondru
{ro: deveni ipohondru}
{fr: devenir hypohondre}
{en: become a hypochondriac}

§ ipuhundrisit (i-pu-hun-dri-sítŭ) adg ipuhundrisitã (i-pu-hun-dri-sí-tã), ipuhundrisits (i-pu-hun-dri-sítsĭ), ipuhundrisiti/ipuhundrisite (i-pu-hun-dri-sí-ti) – cari s-featsi ipuhondru

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

puh1

puh1 (púhŭ) sn puhuri (pú-hurĭ) – peanili multu njits, suptsãri shi molj tsi-acoapirã truplu-a puljlor (sh-cu cari, multi ori, s-umplu cãpitãnjili atseali bunili); protlu per tsi nchiseashti s-creascã pri barba sh-mustãtsli a tinirlor
{ro: puf (pasăre); prima apariţie a barbei sau a mustăţilor la tineri}
{fr: duvet; première apparition de la barbe ou de la moustache chez les jeunes garçons}
{en: down (birds); first appearance of the young boys beard and moustache}
ex: cãpitinjlu-a meu eara umplut cu puh di peani; lj-ari ishitã puh (per moali, di prota) sh-pi grunj sh-pi fatsã

§ puhos (pu-hósŭ) adg puhoasã (pu-hŭá-sã), puhosh (pu-hóshĭ), puhoasi/puhoase (pu-hŭá-si) – tsi easti moali ca puhlu di pulj
{ro: pufos}
{fr: comme le duvet}
{en: down like}
ex: ari perlu nica puhos (moali ca puhlu)

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã