DICTSIUNAR XIYISITU ONLINE A LIMBÃLJEI ARMÃNEASCÃ  
ABCDEFGHIJKLMNOPQRSTUVWXYZ


Dictsiunar: Tuti ; Zboarã: Di iutsido; (cama multi...)

psohi

psohi (psóhĭŭ) adg psoahi/psoahe (psŭá-hi), psohi (psóhĭ), psoahi/psoahe (psŭá-hi) – (di-aradã pravdã, cãtivãrãoarã om) tsi easti mortu (moartã); tsi ari psusitã; mortu (di-aradã pravdã, pulj, pescu, etc.); psusit, supsit, hiopsu, hiupsit
{ro: mort (când e vorba de animale)}
{fr: mort, crevé (en parlant des animaux, des oiseaux, des poissons, etc.)}
{en: dead (talking of animals, birds, fish, etc.)}
ex: vulpea s-featsi psoahi (cã easti moartã); cal tsi psohi cãdzu (tsi cãdzu mortu); afendul u-aflã psoahi (moartã) poarca; calu psohi, mushtili lu-ascuchi; aflã un gumar psohi, ãl bãgã tu cãldari; njarsirã aclo iu eara psohi sharpili; nyeadzã nã gumarã psoahi di ningã curcubetã; s-teasi n cali-lj ca psoahi

§ hiopsu (hĭóp-su) adg hioapsã (hĭŭáp-sã), hiopshi (hĭóp-shi), hioapsi/hioapse (hĭŭáp-si) – (unã cu psohi)
ex: n calea mari eara un cal hiopsu (mortu); avea arucatã cãtusha hioapsã tu gãrdinã la noi; nu vedz cã puljlji aeshti suntu hiopshi? (fig: slaghi, ca mortsã?); canda eshti hiopsu (mortu)

§ psusescu (psu-sés-cu) vb IV psusii (psu-síĭ), psuseam (psu-seámŭ), psusitã (psu-sí-tã), psusiri/psusire (psu-sí-ri) – nj-si curmã bana sh-mor; fac s-moarã (di-aradã unã pravdã, cãtivãrãoarã un om); pususescu, supsescu, hiupsescu, mor, vatãm;
(expr:
1: psusescu (di-arcoari) = nj-easti multã arcoari;
2: mi psusi di shcop = mi bãtu multu, mi vãtãmã di shcop)
{ro: muri, omorî (animal)}
{fr: mourir, tuer, crever (en parlant des animaux)}
{en: die, kill (talking of animals)}
ex: nji psusi (nj-muri) calu; oili cari li muldzea stihiulu di picurar, psusea (murea) tru loc; giumitati di oi psusirã di zulapi; ãlj psusi calu atsel cama mushatlu-a amirãlui; tora s-ti ved pri lucru, fatsi nãs, cã di nu, ti psusescu di shcop
(expr: ti vatãm di bãteari); psusim di-arcoari
(expr: murim di-arcoari, nã easti multã-arcoari)

§ psusit (psu-sítŭ) adg psusitã (psu-sí-tã), psusits (psu-sítsĭ), psusiti/psusite (psu-sí-ti) – tsi ari moartã; tsi fu vãtãmat; mortu, psohi, pususit, supsit, hiupsit, vãtãmat
{ro: care a murit (animal); mort, omorât}

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

shcop

shcop (shcópŭ) sn shcoapi/shcoape (shcŭá-pi) – lemnu lungu shi suptsãri; strop, ciumagã, ciumag, giumac, afingi, pulean, teg, ciun, mãciucã, tingãli; (fig:
1: shcop = agudituri dati (cu puteari sh-unã dupã-alantã) pri cariva i tsiva cu mãna (ciciorlu, bushlu, lemnul, etc.); bãteari greauã, pãrjinã, pãparã, paparã, puparã, pipiritsã, pistili, tsurtsufi, fushti, chiutecã, chiurcu; expr:
2: lj-dau, lj-cruescu un shcop, lu psusescu di shcop, l-fac s-mãcã un shcop etc. = l-bat ghini, lj-dau unã bãteari bunã;
3: lu-adutsi shcoplu divarliga = ari orixi di shcop, ta s-mãcã shcop, s-hibã bãtut)
{ro: băţ, prăjină; bătaie}
{fr: bâtonnet, gourdin, perche, gaule; rossade, rossée}
{en: pole, stick; beating}
ex: shcoplu (ciumaglu) ari dauã capiti; greu shcop (fig: bãteari) nj-ari arcatã; cã nu earam bun, mãcai shcop di la (fig: mi bãtu) tatã-nju; furã arcats tu shcop
(expr: furã bãtuts); shcoplu (fig: bãtearea) shi arshinea nu es (nu s-aspealã); lu-acats di-lj cruescu un shcop (di-l bat, di-lj da unã bãteari bunã), s-lu-aducã aminti cãt bãneadzã

§ strop (strópŭ) sn stroapi/stroape (strŭá-pi) shi strochi(?) (stróchĭ) – (unã cu shcop)
ex: stroplu, iu lj-easti?; ea-lj oaminjlji, s-toarnã cu leamni shi cu stroapi

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

stipsi/stipse

stipsi/stipse (stíp-si) sf stipsuri (stíp-surĭ) – unã soi di cheatrã cu cari s-limpidzashti shi s-curã apa (stipsunerea, etc.) sh-cu cari yeatsrãlj u bagã ca yitrii pi cheali (si stringã chealea, arãnjli sh-vinili di sãndzi, etc.)
{ro: piatră acră}
{fr: alun}
{en: alum}
ex: vãpsii cu stipsi; cu stipsi s-limpidzashti apa turburã

§ stipsune-ri/stipsunere (stip-su-né-ri) sf stipsuneri (stip-su-nérĭ) – atsea tsi-armãni dupã tsi lã si scoati dzama dit poami, ca purni (agru-meari, agru-gortsã, etc.), cu hirbearea, chisarea, aprindearea, sh-cu cari armãnjlji buisescu lucri di lãnã; prishtinã, prãshtinã, prushtinã, purushtinã, bãrsii, tsipur, cumenji
{ro: borhot}
{fr: marc, résidu de pommes ou de prunes ou de poires sauvages}
{en: mark, residue from apples, plums, wild pears, etc.}

§ stipsusescu (stip-su-sés-cu) vb IV stipsusii (stip-su-síĭ), stipsuseam (stip-su-seámŭ), stipsusitã (stip-su-sí-tã), stipsusiri/stipsusire (stip-su-sí-ri) – dau cu stipsi tsãsãturi di lãnã cãndu li buisescu; buisescu tsãsãturi di lãnã cu hirbearea-a lor tu dzama di stipsuneri prota shi, deapoea, dupã hirbeari, cu pispilirea di pulbiri di arizari pristi tsãsãturi (tra s-nu-algheascã cu chirolu)
{ro: vopsi cu “stipsuneri”}
{fr: colorer des tissus de laine dans la “stipsuneri”}
{en: color wool fabric in the “stipsuneri”}

§ stipsusit (stip-su-sítŭ) adg stipsusitã (stip-su-sí-tã), stipsusits (stip-su-sítsĭ), stipsusiti/stipsusite (stip-su-sí-ti) – tsi s-ari buisitã tu stipsuneri
{ro: vopsit cu “stipsuneri”}
{fr: (tissu de laine) coloré dans la “stipsuneri”}
{en: wool fabric colored in the “stipsuneri”}

§ stipsusiri/stipsusire (stip-su-sí-ri) sf stipsusiri (stip-su-sírĭ) – atsea tsi s-fatsi cãndu tsãsãturi di lãnã suntu buisiti cu stipsi shi stipsuneri
{ro: acţiunea de a vopsi cu “stipsuneri”}
{fr: action de colorer des tissus de laine dans la “stipsuneri”}
{en: action of coloring wool fabric in the “stipsuneri”}

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã