|
pilafi/pilafe
pilafi/pilafe (pi-lá-fi) sf pilãfuri (pi-lắ-furĭ) – uriz hertu, di-aradã cu zãrzãvãts shi dzamã di carni;
(expr:
1: l-fac pilaf = lj-dau un shcop sãnãtos, l-vatãm di bãteari;
2: piper pisti pilafi = zbor tsi s-dzãtsi tr-atsel tsi s-ameasticã tu lucri xeani, tu lucri niuidisiti)
{ro: pilaf}
{fr: pilaf, riz à la turque}
{en: pilaf}
§ pilaf (pi-láfŭ) sn pilãfuri (pi-lắ-furĭ) – (unã cu pilafi)
§ pileafi/pileafe (pi-leá-fi) sf pilehi (pi-léhĭ) – (unã cu pilafi)
ex: nã featsi pileafi trã tsinã di mãcãm; nã featsi pileafi
(expr: nã vãtãmã di shcop)
§ piljafi/piljafe (pi-ljĭá-fi) sf piljehi (pi-ljĭéhĭ) – (unã cu pilafi)
pileafi/pileafe
pileafi/pileafe (pi-leá-fi) sf – vedz tu pilafi
T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã vedz: pilafipiljafi/piljafe
piljafi/piljafe (pi-ljĭá-fi) sf – vedz tu pilafi
T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã vedz: pilafi