|
paruhii/paruhie
paruhii/paruhie (pa-ru-hí-i) sf paruhii (pa-ru-híĭ) – mãhãlã (parti) dit un cãsãbã i dit unã hoarã (tutã hora, ma s-hibã njicã) tsi tsãni di-unã bisearicã; crishtinjlji (dit aestu mãhãlã) tsi s-duc la-aestã bisearicã tra sã si ncljinã, si sã nsoarã, sã-sh pãteadzã njitslji, etc.; casa iu bãneadzã preftul sh-di iu chivirniseashti tuti lucrili tsi au s-facã cu bisearica (dit aestu mãhãlã); enurii, inurii
{ro: parohie}
{fr: paroisse, cure}
{en: parish}
§ paroh (pa-róhŭ) sm parohi (pa-róhĭ) – preftul (i caplu-a preftsãlor) di la bisearica di cari tsãni unã paruhii, tsi lituryiseashti sh-chivirniseashti tuti lucrili a bisearicãljei; paroha
{ro: paroh}
{fr: curé}
{en: parish priest}
§ paroha (pa-ró-ha) sm parohanj (pa-ró-hanjĭ) – (unã cu paroh)
ex: lj-si fatsi ca al paroha