DICTSIUNAR XIYISITU ONLINE A LIMBÃLJEI ARMÃNEASCÃ  
ABCDEFGHIJKLMNOPQRSTUVWXYZ


Dictsiunar: Tuti ; Zboarã: Di iutsido; (cama multi...)

bustani/bustane

bustani/bustane (bus-tá-ni) sf bustãnj (bus-tắnjĭ) – grãdinã iu s-crescu zãrzãvãts, ma multu curcubeti, hiumunits, piponj, cãstrã-vets, etc.;
(expr: criscu tu bustani = nu para easti dishteptu, nu-aducheashti lishor, ari caplu ca di curcubetã; niciuplit, om di la oi)
{ro: bostănărie}
{fr: jardin potager}
{en: vegetable garden}
ex: la bustani acumpãrats cãstrãvets, tseapã shi niheamã macheadon; nu easti diparti bustanea s-njardzim s-mãcãm shirchinj; capiti fãrã minduiri tu bustãnj crescu
(expr: easti lishor, cã ari caplu ca di curcubetã)

§ bustãngi (bus-tãn-gí) sm, sf bustãngioanji/bustãn-gioanje (bus-tãn-gĭŭá-nji), bustãngeadz (bus-tãn-gĭádzĭ), bus-tãngioanji/bustãngioanje (bus-tãn-gĭŭá-nji) – atsel tsi creashti i vindi zãrzãvãts (curcubeti, hiumunits, cãstrãvets, etc.);
(expr: s-nu vindzã cãstrãvets la bustãngi = nu caftã s-ti fats cã shtii ma multi di-atsel tsi easti ma shtiut di tini)
{ro: bostangiu}
{fr: jardinier-maraîcher, maraîchère}
{en: vegetable garden grower or seller}
ex: bustãngilu-a nostru n-adutsi shirchinj shi piponj; bustãngilu vindi scumpu veardzãli shi spãnaclu; lja alj di la bustãngilu-a nostru; bustãngioanja cu mãnjli-a ljei n-adunã paparitsili aesti

§ bustangi (bus-tan-gí) sm, sf bustangioanji/bustangioanje (bus-tan-gĭŭá-nji), bustangeadz (bus-tan-gĭádzĭ), bustangioanji/bustangioanje (bus-tan-gĭŭá-nji) – (unã cu bustãngi)

§ bustãnar (bus-tã-nárŭ) sm bustãnari (bus-tã-nárĭ) – nicuchirlu tsi ari (tsãni) unã bustani
{ro: proprietar de bostan}
{fr: propriétaire de jardin potager}
{en: vegetable garden owner}

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

magdanos

magdanos (mag-da-nósŭ) sm fãrã pl – soi di earbã criscutã di om tu grãdinã tr-arãdãtsina a ljei albã sh-groasã tsi creashti ahãnda tu loc, shi ti frãndzãli-a ljei tsi s-bagã tu mãcãruri, tra s-lã da unã anjurizmã sh-unã bunã nustimadã, cu truplu-analtu, cu frãndzã nyilicioasi shi lilici njits, albi-galbini-verdzã; machidunish, machidunits, macheadon
{ro: pătrunjel}
{fr: persil}
{en: parsley}
ex: lj-bagã sh-un hir di magdanos

§ machidunish (ma-chi-du-níshĭŭ) sn machidunishuri (ma-chi-du-ní-shĭurĭ) – (unã cu magdanos)
ex: bagã machidunish (magdanos) tu chiftedz; adrai carni cu machidunish; shtii gumarlu s-mãcã machidunish?

§ machidunits (ma-chi-du-nítsŭ) sn machidunitsuri (ma-chi-du-ní-tsurĭ) – (unã cu magdanos)

§ macheadon (ma-chĭa-dónŭ) sm fãrã pl – (unã cu magdanos)
ex: macheadonlu (magdanoslu) da a ghelãljei multã lizeti

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã