DICTSIUNAR XIYISITU ONLINE A LIMBÃLJEI ARMÃNEASCÃ  
ABCDEFGHIJKLMNOPQRSTUVWXYZ


Dictsiunar: Tuti ; Zboarã: Di iutsido; (cama multi...)

dijgljin

dijgljin (dij-gljínŭ) (mi) vb I dijgljinai (dij-glji-náĭ), dijgljinam (dij-glji-námŭ), dijgljinatã (dij-glji-ná-tã), dijgljinari/dijgljinare (dij-glji-ná-ri) – arup (scot, dispartu, etc.) pãrtsã dit un lucru; arup, scot, es, dispartu, scot dit arãdãtsinã, etc.; (fig: dijgljin = lji fac sã ncaci, bag ngrãnji, zizanji, ntsãpãturi, schinãturi, muzavirlãchi)
{ro: dejghina, detaşa, separa}
{fr: détacher, séparer, désunir, diviser}
{en: detach, separate, divide}
ex: alantu trup di chiparish s-dijgljinã (ishi) dit arãdãtsinã; alumachea di mer va si s-dijgljinã (va s-arupã, va s-cadã)

§ dijgljinat (dij-glji-nátŭ) adg dijgljinatã (dij-glji-ná-tã), dijgljinats (dij-glji-nátsĭ), dijgljinati/dijgljinate (dij-glji-ná-ti) – (lugurii) tsi-lj s-ari aruptã (scoasã, etc.) pãrtsã; (parti) tsi easti aruptã dit unã lugurii; (arburi) tsi-ari alumãchili-arupti di-unã furtunã; aruptu, scos (dit arãdãtsinã)
{ro: dejghinat, detaşat, separat}
{fr: détaché, séparé, désuni, divisé}
{en: detached, separated, divided}
ex: la faglu dijgljinat (sicat, cu-alumãchili uscati, arupti sh-cãdzuti; surpat dit arãdãtsinã)

§ dijgljina-ri/dijgljinare (dij-glji-ná-ri) sf dijgljinãri (dij-glji-nắrĭ) – atsea tsi s-fatsi candu tsiva s-dijgljinã
{ro: acţiunea de a dejghina, de a detaşa, de a separa; dejghinare, detaşare, separare}
{fr: action de détacher, de séparer, de désunir, de diviser}
{en: action of detaching, of separating, of dividing}
ex: prunjlji s-uscarã di dizgljinãri

§ dizgljin (diz-gljínŭ) (mi) vb I dizgljinai (diz-glji-náĭ), dizgljinam (diz-glji-námŭ), dizgljinatã (diz-glji-ná-tã), dizgljina-ri/dizgljinare (diz-glji-ná-ri) – (unã cu dijgljin)
ex: di vimtu mari nã si dizgljinarã (nã s-arupsirã sh-li chirurã alumãchili) doi platanj

§ dizgljinat (diz-glji-nátŭ) adg dizgljinatã (diz-glji-ná-tã), dizgljinats (diz-glji-nátsĭ), dizgljinati/dizgljinate (diz-glji-ná-ti) – (unã cu dijgljinat)

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

gãljinã

gãljinã (gã-ljí-nã) sf gãljinj (gã-ljínjĭ) – pulj di casã, criscut di oaminj trã oauãli sh-carnea tsi u da; feamina-a cucotlui;
(expr:
1: cur di gãljinã = unã lãngoari di cheali tsi s-aspuni cu scuteari di bishits cari, dupã tsi creapã, alasã peatitsi groasi shi uscati pri cheali di-l fatsi omlu sã si scarchinã multu; pitsindzinã;
2: shapti gãlinj = om lishor la minti, chirut, hazo, haha, cap di gai, tsi-lj lipseashti unã scãndurã, etc.;
3: ca gãljinã udã = tsi easti cãtã-dixit, cu nãrli aplicati, tsi easti trã plãndzeari, tsi easti-arushinos, cari s-aspari lishor, tsi-lj seaminã curlu arov;
4: ca gãljinã oarbã = tsi nu veadi ghini pri iu imnã sh-cadi tu grochi;
5: gãljinã shchetã = mãcari di gãljinã heartã, cu ndauã zãrzãvãts, tu apã;
6: gãljinã zmulsã = gãljinã tsi-lj si scoasirã peanili;
7: dzamã di gãljinã = mãcari di gãljinã adratã cu-unã dzamã di fãrinã arsã;
8: u-ari gãljina-atsea laea sãnãtoasã = u-ari punga mplinã di paradz, easti multu-avut;
9: ca gãljina la moarã = s-dzãtsi tr-atsel tsi (i) ari multã tihi, (ii) tsi alagã shi si-anvãrteashti tu idyiul loc, fãrã-astãmãtsiri sh-fãrã s-adarã tsiva;
10: nu shtii pri iu s-chishi gãljina = s-dzãtsi tr-atsel tsi nu shtii tsiva, tsi nu shtii s-facã tsiva;
11: ca gãljina, cãndu-i yini oulu la cur (ãsh caftã cuibarlu) = zbor tsi s-dzãtsi tr-atsel tsi nu shtii sã sh-li ndreagã lucrili di cu oarã, cãndu lipseashti, ma ashteaptã pãnã tu oara dit soni (cãndu-lj yini oulu la cur!);
12: s-bagã s-doarmã cu gãljinjli = s-bagã s-doarmã seara agonja;
13: cãnta cucotlu n casã, nu gãljina = casã iu muljarea nu-ari zbor, s-fatsi mash tsi dzãtsi bãrbatlu;
14: gãljina tsi cãrcãreadzã nu oauã = zbor tsi s-dzãtsi tr-atsel tsi zburashti mash, sh-cãndu easti ti lucru, nu-l fatsi;
15: gãljina tsi nu oauã, tutã dzua cãrcãreadzã; gãljina tsi cãrcãreadzã di cu seara, nu oauã dimneatsa = zbor tsi s-dzãtsi tr-atsel tsi nu va (i nu poati) s-lu facã un lucru, sh-tr-atsea zburashti mash;
16: gãljina-a vitsinlui easti cama grasã = zbor tsi s-dzãtsi tr-atsel tsi, shi s-nu hibã dealihea, a lui ãlj si pari cã, lucrul tsi lu-ari un altu easti ma bun (ma mushat, etc.) di lucrul tsi lu-ari el)
{ro: găină}
{fr: poule}
{en: hen}
ex: unã mulici ncãrcatã cu scãndurici (angucitoari: gãljina); gãljina-i albã sh-oauãli lãi (angucitoari: cartea); yiulu fatsi mortul sh-mortul fatsi yiulu (angucitoari: gãljina shi oulu); cum i oulu di gãljinã albã, ashi-i sh-oulu di gãljinã lai; gãljina featsi oauã; dã oulu, s-ljai gãljina mash trei gãljinj n-arma-sirã; gãljinã veaclji, dzamã bunã; gãljina sh-tu grãn s-u badz, tut va scãlseascã; gãljina, tsi-i gãljinã, bea apã sh-mutreashti la Dumnidzã; cati dzuã gãljina ua cãti un ou; gãljina cari cluceashti, vãrnãoarã nu sã ngrashi; canda lj-u deadi urbarea-a gãljinjlor

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn