DICTSIUNAR XIYISITU ONLINE A LIMBÃLJEI ARMÃNEASCÃ  
ABCDEFGHIJKLMNOPQRSTUVWXYZ


Dictsiunar: Tuti ; Zboarã: Di iutsido; (cama multi...)

dzif

dzif (dzífŭ) sm dzihi (dzíhĭ) – oclju (cãndu cariva va s-lji da a ocljului unã noimã slabã, urutã!); dziv, oclju, burlidã;
(expr: arãmã-ts dzihilji = scoati-ts ocljilj)
{ro: ochi}
{fr: oeil}
{en: eye}
ex: azgãrlescu dzihilji (ocljilj) n casã; lj-ansãrirã dzihilji di cãftari

§ dziv (dzívŭ) sm dziyi (dzíyĭ) shi dzivi (dzívĭ) – (unã cu dzif)
ex: s-lji scot dzivlji
(expr: (i) s-lu-arãd, s-lu-aplãnisescu, s-lji trag cãlupea); shi scot dzivlji
(expr: shi scot ocljilj, si ncaci, s-cãtigursescu un cu-alantu)

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

agruljauã

agruljauã (a-gru-ljĭá-ŭã) sf agruljei (a-gru-ljĭéĭ) – arburic, nicriscut di oaminj, cu schinj, cu frãndzãli tsi au unã hromã ca di-asimi, lilici galbini pi dinãuntru, cu-anjurizmã mushatã, fructi njits, acri, cu oasi ca di masinã; dzindzifchiu
{ro: măslin sălbatic}
{fr: olivier sauvage}
{en: wild olive tree}

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

dzindzifchiu

dzindzifchiu (dzin-dzíf-chĭu) sm dzindzifchi (dzin-dzíf-chi) – arburic cu schinj, cu frãndzã cu hroma di asimi, lilici galbini pi dinãuntru cu njurizmã mushatã, fructi njits cu sãmburi ca di masin; agruljauã
{ro: măslin sălbatic}
{fr: olivier sauvage}
{en: wild olive tree}

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

tsifnã1

tsifnã1 (tsíf-nã) sf tsifni/tsifne (tsíf-ni) – lãngoari a gãljinjlor tsi s-aspuni ca unã soi di gãrnutsã tsi crescu sum limbã; tsiflã, dzifnã, dziflã, dzifcã, dzãfnã
{ro: lingariţă, cobe, ţâfnă}
{fr: pépie; excresence sous la langue d’une poule; bouton qui croit sur le croupion des poules}
{en: pip; disease of birds characterized by a thick mucous discharge that forms a crust in the mouth and throat}
ex: gãljina ari tsifni

§ tsiflã1 (tsí-flã) sf tsifli/tsifle (tsí-fli) – (unã cu tsifnã1)

§ dzifnã (dzíf-nã) sf dzifni/dzifne (dzíf-ni) – (unã cu tsifnã1)

§ dziflã1 (dzí-flã) sf dzifli/dzifle (dzí-fli) – (unã cu tsifnã1)

§ dzifcã (dzíf-cã) sf dziftsi/dziftse (dzíf-tsi) – (unã cu tsifnã1)

§ dzãfnã1 (dzắf-nã) sf dzãfni/dzãfne (dzắf-ni) – (unã cu tsifnã1)

§ tsifnusescu1 (tsif-nu-sés-cu) vb IV tsifnusii (tsif-nu-síĭ), tsifnuseam (tsif-nu-seámŭ), tsifnusitã (tsif-nu-sí-tã), tsifnusi-ri/tsifnusire (tsif-nu-sí-ri) – (gãljina) ari (acatsã) lãngoarea dzãfnã
{ro: avea ţăfnă}
{fr: avoir la pépie}
{en: have pip}

§ tsifnusit1 (tsif-nu-sítŭ) adg tsifnusitã (tsif-nu-sí-tã), tsifnusits (tsif-nu-sítsĭ), tsifnusiti/tsifnusite (tsif-nu-sí-ti) – tsi acãtsã (easti lãndzit di) tsifnã
{ro: cu ţăfnă}
{fr: qui a la pépie}
{en: who has pip}

§ tsifnusiri1/tsifnusire (tsif-nu-sí-ri) sf tsifnusiri (tsif-nu-sírĭ) – atsea tsi s-fatsi cãndu gãljina acatsã tsifna
{ro: acţiunea de a avea ţăfnă}

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

tsifnã2

tsifnã2 (tsíf-nã) sf tsifni/tsifne (tsíf-ni) – semnu di-arizili faptu cu doauã (icã tsintsi) deadziti di la unã mãnã dishcljisã arcatã cãtrã ocljilj a unui; tsiflã, dziflã, mundzã, mãndzã
{ro: tiflă}
{fr: geste de mépris, geste injurieux fait (envers quelqu’un) avec deux (ou cinq) doigts de la main ouverte}
{en: sign of contempt made towards somebody with two (or five) fingers of the open hand}

§ tsiflã2 (tsíf-lã) sf tsifli/tsifle (tsíf-li) – (unã cu tsifnã2)

§ dziflã2 (dzíf-lã) sf dzifli/dzifle (dzíf-li) – (unã cu tsifnã2)

§ tsifnusescu2 (tsif-nu-sés-cu) vb IV tsifnusii (tsif-nu-síĭ), tsifnuseam (tsif-nu-seámŭ), tsifnusitã (tsif-nu-sí-tã), tsifnusiri/tsifnusire (tsif-nu-sí-ri) – dau mãndzãli; mundzuescu, mundzusescu
{ro: da cu tifla}
{fr: faire un geste injurieux envers quelqu’un avec deux (ou cinq) doigts de la main ouverte}
{en: making a sign of contempt towards somebody with two (or five) fingers of the open hand}

§ tsifnusit2 (tsif-nu-sítŭ) adg tsifnusitã (tsif-nu-sí-tã), tsifnusits (tsif-nu-sítsĭ), tsifnusiti/tsifnusite (tsif-nu-sí-ti) – tsi-lj s-ari datã mãndzãli; mundzuit, mundzusit
{ro: dat cu tifla}
{fr: à qui on a fait un geste injurieux avec deux (ou cinq) doigts de la main ouverte}
{en: made a sign of contempt with two (or five) fingers of the open hand}

§ tsifnusiri2/tsifnusire (tsif-nu-sí-ri) sf tsifnusiri (tsif-nu-sírĭ) – atsea tsi s-fatsi cãndu un tsifnuseashti; mundzuiri, mundzusiri
{ro: acţiunea de a da cu tifla}
{fr: action de faire un geste injurieux envers quelqu’un avec deux (ou cinq) doigts de la main ouverte}
{en: action of making a sign of contempt towards somebody with two (or five) fingers of the open hand}

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

tsindzifeu

tsindzifeu (tsin-dzi-féŭ) sm tsindzifei (tsin-dzi-féĭ) – arburi njic di pãduri, cu schinj, tsi creashti tu Ivropea di Not (Sud) sh-tsi fatsi lilici njits, galbini sh-fruti njits, aroshi
{ro: jujub}
{fr: jujubier}
{en: jujube}

§ tsindzifã1 (tsín-dzi-fã) sf tsindzifi/tsindzife (tsín-dzi-fi) – yimishi faptã di tsindzifeu
{ro: jujubă, zisifă}
{fr: jujube}
{en: jujube}

§ dzindzifã (dzín-dzi-fã) sf dzindzifi/dzindzife (dzín-dzi-fi) – (unã cu tsintsifã)
ex: dzindzifli di giuneapini

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

tsintsifã

tsintsifã (tsín-tsi-fã) sf tsintsifi/tsintsife (tsín-tsi-fi) – simintsa (oasa, cocala, sãmburli) dit xilucheratã (roshcuvã, curnutsel)
{ro: sâmbure de roşcovă}
{fr: pépin de caroube}
{en: carob bean (St John’s bread)}

§ tsindzifã2 (tsín-dzi-fã) sf tsindzifi/tsindzife (tsín-dzi-fi) – (unã cu tsintsifã)

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã