DICTSIUNAR XIYISITU ONLINE A LIMBÃLJEI ARMÃNEASCÃ  
ABCDEFGHIJKLMNOPQRSTUVWXYZ


Dictsiunar: Tuti ; Zboarã: Di iutsido; (cama multi...)

bag

bag (bágŭ) (mi) vb I bãgai (bã-gáĭ), bãgam (bã-gámŭ), bãgatã (bã-gá-tã), bãgari/bãgare (bã-gá-ri) – fac un lucru tra s-intrã iuva nuntru; fac un lucru (mãcarea) si sta pi tsiva (measã); mi-ashternu tu-un loc (la measã, pi-unã crivati, etc.); apun, pun, culcu, curdisescu, ashternu;
(expr:
1: mi bag (s-fac un lucru) = nchisescu (mi-acats s-fac un lucru);
2: mi bag (sã-nj si facã un lucru) = mi-angrec (tra si s-facã un lucru);
3: bãgai minti = nvitsai, nu va mata fac ahtari lucru;
4: bag ghini tu minti (tu cornu, tru cap, tu carafetã, tu ureclji, etc.) = ascultu ghini tsi si zburashti, aduchescu ghini shi va nj-u-aduc aminti ma nãpoi, nu va s-u-agãrshescu;
5: nj-u bag tu (pri) minti, nj-bag cu mintea, mi bag = am nietea, ljau apofasea;
6: nj-u (ãnj) bag mintea = nj-am cãshtiga, mutrescu ghini s-nu pat tsiva;
7: nu-nj bag mintea cu… = nu dau simasii la-atseali tsi dzãtsi i fatsi cariva, cã easti glar, ageamit, etc.;
8: lj-bag oarã; lj-bag semnu = mutrescu ghini tra s-li ved tuti cum lipseashti;
9: mi bag (s-dormu) = mi culcu s-dormu, intru tu-ashtirnut tra s-dormu;
10: mi bag cu cariva = mi bag tu-ashtirnut cu-unã muljari (bãrbat) s-u (s-lu) ambair; ampihiur, ciumulescu, ncalic, fut;
11: ãl bag di cali = ãl cãndãrsescu, lu-anduplic, lu-apuaduc;
12: bag boatsea = (nchisescu di) aurlu;
13: bag tsiva n gurã = mãc tsiva;
14: nu-nj si bagã tsiva n gurã = (di cripãrli tsi li am) escu mãrãnat (shi nu-am orixi ta s-mãc);
15: nu bag ghini n gurã cã… = unãshunã, cãt u bãgai macãrea n gurã;
16: nu bag somnu ntr-oclji = nu dormu dip, nu ncljid ocljilj;
17: nj-bag lãili = intru tu jali (cã-nj muri cariva di soi);
18: l-bag yiu tu groapã = lj-fac mãri cripãri, lj-aduc mãri taxirãts;
19: bag angrãnj namisa di… = ãlj fac si s-cãrteascã, si sã ncaci;
20: ti bag tu mãnã = ti-acats, va pot s-ti fac s-adari tsi voi mini;
21: bag cariva tu pãni; bag pri pãni, bag huzmichear = ãl ljau cu-arugã, lu-arughedz;
22: bag carni tu ureclji; bag zvercã = mi ngrash;
23: li bag mpadi (armili) = mi prudau;
24: bag (zaire) = acumpãr lucri tra s-li am (s-li lucredz, s-li crescu, ti arniu, etc.);
25: nu-lj si bagã mãnã = nu pots s-lu tsãnj, nu poati s-hibã astãmãtsit, nu poati s-hibã azvimtu;
26: easti tri bãgari pri-aranã = easti multu bun;
27: lj-bag frica tu oasi = lu-aspar, lu lãhtãrsescu multu);
28: u bag nãinti = trag ninti, mi ljau dupã cariva;
29: l-bag nãinti = lu-aurlu; lu-avin, lu-agunescu, lu mpingu;
30: l-bag dinãpoi = lu ncaci, lu-aurlu, lu cãtigursescu, lu-avin;
31: multu mi bag = cilihtisescu;
32: lj-bag cutsutlu la gushi = l-furtsedz s-facã un lucru tsi nu lu-ariseashti;
33: l-bag tu-ahapsi = lu ncljid tu-ahapsi;
34: nj-bag stranjili = mi nvescu;
35: bag ciciorlu = calcu, urdin, bag zori si s-facã cum voi mini;

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

dipun

dipun (di-púnŭ) (mi) vb III, II shi I dipush (di-púshĭŭ) shi dipunai (di-pu-náĭ), dipuneam (di-pu-neámŭ) shi dipunam (di-pu-námŭ), dipusã (di-pú-sã) shi dipunatã (di-pu-ná-tã), dipuniri/dipunire (di-pú-ni-ri) shi dipuneari/dipuneare (di-pu-neá-ri) shi dipunari/dipunare (di-pu-ná-ri) – mi min (njergu, yin, arunic, etc.) cãtrã nghios dit un loc ma-analtu; mi duc hima (hambla); lu-adar un lucru si scadã; scad pãhãlu (tinjia) a unui lucru tsi-l vindu; ljau valea; hãmblusescu, hlãmbusescu, nãvãlescu, (mi) uselescu, cad; scad
(expr:
1: dipun boatsea = zburãscu ma peagalea, cu boatsea ma peanarga, slabã, tra nu mi avdã multu lumea ca s-u cãrteascã;
2: dipun budzãli; dipun dzeanili; dipun mutrili = nu-nj pari ghini, nu mi-ariseashti, mi cãrteashti, mi nvirinedz;
3: dipun nãrli = (i) mi-aspun cama tapin, mi tãpinusescu, ãnj scadi tinjia, lu-aspindzur caplu, u-adun coada, etc.; (ii) nu-nj pari ghini, mi cãrtescu; dipun budzãli (dzeanili, mutrili);
4: dipun armili = mi prudau;
5: dipun minti = mi fac fronim (cu minti, fruminescu); mi-ashternu; bag minti; nj-yini mintea; giudic ma ghini, nvitsai minti; nj-adun minti n cap;
6: dipuni arãulu = yini apã multu (di ploai multã, di tuchirea-a neauãljei, etc.) shi s-vearsã arãulu pristi mardzinea-a lui, pristi cãmpul di deavãrliga;
7: dipun tinjia (pãhãlu-a unui lucru tsi vindu) = scad tinjia, pãhãlu-a lucrului; (amirã) dipun di pi scamnu = alas lucrul tsi lu-am sh-lu dau la altu; dau paretisi)
{ro: coborî}
{fr: descendre, baisser}
{en: descend, go down}
ex: dipuni (dã-ti nghios, discali-cã) di pri cal; dipuni-ti (yinu nghios) di pri mer; dipunãndalui di pri gortsu, mutrea s-aflã gortsã coapti; ea, dipuni-ti, tsi-ashteptsã?; dipunea scara (yinea nghios pri scarã); dipusi (nãvãli) di pi arburi; unã caprã dipunea (nãvãlea) dighios tu hãu; nu dipunets di tru tsitati; iu duts turma picurare sh-iu dipunj (ljai valea)?; fumeljli dipusirã (dusirã nghios, la cãmpu) tu arniu; cãntã di dipuni puljlji di pi arburi; furlji dipusirã armili (discãrcarã armili) di pri cal; furlji dipusirã armili
(expr: s-prudeadirã); dipusirã (s-alãsãrã cãtrã nghios, uselirã) muntsãlj shi s-alinarã cupriili; ea, dipuni-l tãmbãrãlu
(expr: fã-l s-asunã ma peagalea, asunã-l ma putsãn); el dipusi minti
(expr: s-featsi fronim, frunimi); nacã dipuni minti
(expr: nacã-lj yini mintea, nacã bagã minti); pãnã nu u pati, omlu nu dipuni minti
(expr: nu nveatsã, nu bagã minti); di minti multã tsi-lj dipusi

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

miuri/miure

miuri/miure (mi-ú-ri) sf miuri (mi-úrĭ) – hãlati cari alasã un semnu (cãndu easti cãlcatã pi unã acoalã) shi aspuni cã cartea nu easti calpã icã minciunoasã; mihuri, muhuri, simnãtor, vulã, damcã, surhidã, sfãrhidã, turã
{ro: sigiliu, pecete}
{fr: marque, empreinte, sceau, cachet}
{en: signet, seal}

§ mihuri/mihure (mi-hú-ri) sf mihuri (mi-húrĭ) – (unã cu miuri)
ex: aushlji a noshtri cãndu vrea s-tinjiseascã pi atsel a cui ãlj pitritsea carti, lj-bãga mihurea dighios, earã cãndu lu-avea cama njic, nsus

§ muhuri/muhure (mu-hú-ri) sf muhuri (mu-húrĭ) – (unã cu miuri)

§ miurgi (mi-ur-gí) sm miurgeadz (mi-ur-gĭádzĭ) – atsel tsi bagã vula (miurea) pi unã acoalã
{ro: care aplică sigiliul}
{fr: celui qui appose le sceau, le cachet}
{en: the one who applies the seal}
ex: nicã nu li dush la miurgi

§ miuhiurlidisescu (mĭu-hĭur-li-di-sés-cu) vb IV miuhiurlidisii (mĭu-hĭur-li-di-síĭ), miuhiurlidiseam (mĭu-hĭur-li-di-seámŭ), miuhiurlidisitã (mĭu-hĭur-li-di-sí-tã), miuhiurlidisiri/miuhiurlidisire (mĭu-hĭur-li-di-sí-ri) – bag unã miuri pri unã carti; miurisescu, dãmcusescu, sfãrhidedz, vulusescu
{ro: sigila}
{fr: sceller, cacheter}
{en: seal}
ex: lj-bagã vulã vãrtoasã, di u miuhiurlidiseashti

§ miuhiurli-disit (mĭu-hĭur-li-di-sítŭ) adg miuhiurlidisitã (mĭu-hĭur-li-di-sí-tã), miuhiurlidisits (mĭu-hĭur-li-di-sítsĭ), miuhiurlidisiti/miuhiurli-disite (mĭu-hĭur-li-di-sí-ti) – tsi ari unã vulã pri el; miurisit, dãmcusit, sfãrhidat, vulusit
{ro: sigilat}
{fr: scellé, cacheté}
{en: sealed}

§ miuhiurlidisiri/miuhiurlidisire (mĭu-hĭur-li-di-sí-ri) sf miuhiurlidisiri (mĭu-hĭur-li-di-sírĭ) – atsea tsi s-fatsi cãndu s-vuluseashti tsiva; miurisiri, dãmcusiri, sfãrhidari, vulusiri
{ro: acţiunea de a sigila; sigilare}

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

nghios

nghios (nghĭósŭ) adv – tsi easti aproapea di fatsa-a loclui; (loc) tsi nu easti ahãntu nsus (ca altu loc); cãtrã la vali, cãtrã tu cãmpu; ãnghios, nghiosura, mpadi, ahimura, hambla, hima, nhima, pogor, pãgor, pugor;
(expr:
1: cama nghios = cama putsãn;
2: njergu nghios = scad (cu-avearea, cu sãnãtatea, etc.)
{ro: jos, înjos; spre câmp}
{fr: en bas, aval; vers les plaines}
{en: down, downstream; towards plains}
ex: tricum nghios (hima), tu vali; mi duc nghios (cãtrã la vali), tu cãmpu; trapsim trã nghios (hima); nghios (nhima) tu sinurlu turtsescu; cheatra arsãri nghios; shi-lj scoati un cama nghios
(expr: ma putsãn cu un); lj-u cãrtsãni arãulu nghios; nu putu s-dãnãseascã cama multu shi cãdzu nghios dit tser; cãdzu cu caplu nghios; di doi anj ma njarsi nghios, nghios
(expr: scãdzu cu sãnãtatea) pãnã s-afãnisi

§ nghiosura (nghĭó-su-ra) adv – (unã cu nghios)
ex: lo calea nghiosura (cãtrã nghios)

§ ãnghios (ãnghĭósŭ) adv – (unã cu nghios)
ex: cari ãlj si-aura di shideari, bãgã s-ampaturlã casa nsus, ãnghios; sh-arcã ocljilj nãoarã divarliga, trãsh ãnghios tu vali; tu-alinari sãlãghirã bãrnul ãnghios

§ ghios (ghĭósŭ) adv – (unã cu nghios)

§ dighios (di-ghĭósŭ) adv – aclo nghios, sum, dinghios, prighios, pirghios, ma nghios di, nghios, etc.
{ro: jos, în jos, sub}
{fr: en bas, sous, dessous, d’aval}
{en: down, below, under}
ex: dighios di la (sum, ma nghios di) Cheatra-di-Furcã; stãi dighios (aclo nghios)

§ dinghios (din-ghĭósŭ) adv – (unã cu dighios)
ex: dinghios (ma nghios, la vali) di pãduri

§ prighios (pri-ghĭósŭ) adv – (unã cu dighios)
ex: peturlu di prighios (di sum alanti peturi); ni-anvãrtirã di prighios (di ma nghios)

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

zdupunescu

zdupunescu (zdu-pu-nés-cu) vb IV zdupunii (zdu-pu-níĭ), zdu-puneam (zdu-pu-neámŭ), zdupunitã (zdu-pu-ní-tã), zdupuni-ri/zdupunire (zdu-pu-ní-ri) – dau (aruc, arucutescu, plãscãnescu) cu puteari tsiva i pri cariva dipadi (mpadi, dighios); lu-agudescu (l-dau) cu puteari un lucru di tsiva; zdupãnescu, zdãpãnescu
{ro: trânti}
{fr: jeter de force par terre}
{en: throw down}
ex: u zdupuni di padi di nu putu si scoalã; ãlj lja di-un cicior shi-lj zdupuneashti di padi, di lã creapã hearea; cari da di-l mutã porcul shi-l zdupuneashti di padi, plãscãni hearea dit nãs; Dzãna-din-Vali lj-u putu shi-l zdupuni di padi; zdupuni usha (ncljisi usha cu puteari) sh-noi armasim afoarã

§ zdupunit (zdu-pu-nítŭ) adg zdupunitã (zdu-pu-ní-tã), zdupunits (zdu-pu-nítsĭ), zdupuniti/zdupunite (zdu-pu-ní-ti) – tsi easti dat (arcat, arucutit, plãscãnit) dipadi
{ro: trântit}
{fr: jeté de force par terre}
{en: thrown down}

§ zdupuni-ri/zdupunire (zdu-pu-ní-ri) sf zdupuniri (zdu-pu-nírĭ) – atsea tsi s-fatsi cãndu cariva zdupuneashti tsiva; zdupãniri, zdãpãniri
{ro: acţiunea de a trânti; trântire}
{fr: action de jeter de force par terre}
{en: action of throwing down}

§ zdupãnescu (zdu-pã-nés-cu) vb IV zdupãnii (zdu-pã-níĭ), zdupãneam (zdu-pã-neámŭ), zdupãnitã (zdu-pã-ní-tã), zdupãniri/zdupãnire (zdu-pã-ní-ri) – (unã cu zdupunescu)
ex: lu zdupãnii (lu-arcai, lu-arucutii, lu plãscãnii) dighios

§ zdupãnit (zdu-pã-nítŭ) adg zdupãnitã (zdu-pã-ní-tã), zdupãnits (zdu-pã-nítsĭ), zdupãniti/zdupãnite (zdu-pã-ní-ti) – (unã cu zdupunit)

§ zdupãniri/zdupãnire (zdu-pã-ní-ri) sf zdupãniri (zdu-pã-nírĭ) – (unã cu zdupuniri)

§ zdãpãnescu (zdã-pã-nés-cu) vb IV zdãpãnii (zdã-pã-níĭ), zdãpãneam (zdã-pã-neámŭ), zdãpãnitã (zdã-pã-ní-tã), zdãpãniri/zdãpãnire (zdã-pã-ní-ri) – (unã cu zdupunescu)

§ zdãpãnit (zdã-pã-nítŭ) adg zdãpãnitã (zdã-pã-ní-tã), zdãpãnits (zdã-pã-nítsĭ), zdãpãniti/zdã-pãnite (zdã-pã-ní-ti) – (unã cu zdupunit)

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn