DICTSIUNAR XIYISITU ONLINE A LIMBÃLJEI ARMÃNEASCÃ  
ABCDEFGHIJKLMNOPQRSTUVWXYZ


Dictsiunar: Tuti ; Zboarã: Di iutsido; (cama multi...)

birbu

birbu (bír-bu) sm birghi (bír-ghi) – (mascur) mushat, bugdan, fudul, pirifan, daitcu, dailean, etc. (fig: birbu = un tsi-arãdi lumea; arãditor, minciunos, calpuzan, bãtãhci, marghiol, etc.)
{ro: mascul mândru}
{fr: beau, fier}
{en: proud male}
ex: oili ambãirarã dupã un birbu (pirifan birbec) calesh; agiumsish birbul a hoarãljei (fig: arãditorlu, bãtãhcilu)

§ birbantu (bir-bán-tu) sm, sf(?), adg [birbantã (bir-bán-tã)?], birbantsã (bir-bán-tsã), [birbanti/birbante (bir-bán-ti)?] – un tsi sh-treatsi bana dupã cum u va el, aspartã sh-pãnghioasã, nu dupã cum u caftã nomurli shi arãdzli tinjisiti a alãntor oaminj; bãrbat tsi lu-arãsescu multu muljerli sh-alagã multu cu eali
{ro: berbant, afemeiat}
{fr: libertin, coureur}
{en: libertine, free-thinker, debauched}

§ birbãntlã-chi/birbãntlãche (bir-bãn-tlắ-chi) sf birbãntlãchi (bir-bãn-tlắchĭ) – purtarea, bana di birbantu; ceapcãnlãchi
{ro: libertinaj, corupţie}
{fr: libertinage}
{en: libertinage}

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

bugdan

bugdan (bug-dánŭ) adg bugdanã (bug-dá-nã), bugdanj (bug-dánjĭ), bugdani/bugdane (bug-dá-ni) – tsi easti mushat, pripsit, shi zveltu; livendu, birbu, daitcu, dai, dailjan, pirifan, ciom, pitrit, primtu
{ro: chipeş}
{fr: de belle mine (allure, prestance), d’une beauté impressionnante}
{en: beautiful, good looking, handsome, well made}
ex: bugdanã aleaptã; pirushana, atsea bugdanã (pirifanã); li umplu ea vasili, bugdana-nj (mushata-a mea); amiradz bãrbosh shi tiniri bugdani (feati pirifani shi mushati); oclju di bugdanã

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

ciom

ciom (cĭómŭ) adg ciomã (cĭó-mã), cionj (cĭónjĭ), ciomi/ciome (cĭó-mi) – tsi easti zveltu sh-livendu; tsi s-tsãni mari; tsi s-mãreashti; tsi s-cãmãruseashti; bugdan, livendu, pirifan, fudul, daitcu, alãvdos
{ro: mândru, arogant}
{fr: grand, hautain, fier}
{en: arogant, haughty, proud}
ex: tuts mãri, tuts cionj (tsi s-tsãn mãri, pirifanj), cari si s-ducã trã apã?

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

dai

dai (da-í) adg (mash masculin) (cãtivãrãoarã adv) invar – (om) tsi s-aducheashti cã ari hãri (i ari faptã lucri) trã cari ahãrzeashti s-hibã tinjisit shi alãvdat di dunjai; daitcu, pirifan, alãvdãtor, fudul, tartabes
{ro: mândru, orgolios}
{fr: fier, orgueilleux, hautain}
{en: proud, haughty}
ex: imnã dai (pirifan)

§ daitcu (da-ít-cu) adg daitcã (da-ít-cã), daittsi (da-ít-tsi), daittsi/daittse (da-ít-tsi) – (unã cu dai)

§ dailjan (daĭ-ljĭánŭ) adg dailjanã (daĭ-ljĭá-nã), dailjanj (daĭ-ljĭánjĭ), dailjani/dailjane (daĭ-ljĭá-ni) – pirifan shi mushat; bugdan, scriat, livendu; (fig: dailjanã = tufechi)
{ro: mândru, chipeş}
{fr: fier et beau, de belle prestance}
{en: proud and beautiful}
ex: dailjanili (mushatili, pirifanili) di-armãni; s-featsi daileanã; yinea cu dailjana (fig: tufechea) nanumirea

§ daljan (da-ljĭánŭ) adg daljanã (da-ljĭá-nã), daljanj (da-ljĭánjĭ), daljani/daljane (da-ljĭá-ni) – (unã cu dailjan)
ex: vãtãmash Noti daljanlu (livendul); tsal Costa-atsea daljana (mushata); hits daljani (bugdani, livendi); featã daljanã, iu ti duts?

§ dãilichi/dãiliche (dãĭ-lí-chi) sf dãilichi (dãĭ-líchĭ) – harea tsi-l fatsi pi om si s-aspunã pirifan; dãilãchi, pirifanji, mãreatsã, fuduleatsã, fudulii, fudulichi, fudulãchi
{ro: mândrie, orgoliu}
{fr: fierté, orgueil, suffisance}
{en: pride, haughtiness}

§ dãilãchi/dãilãche (dãĭ-lắ-chi) sf dãilãchi (dãĭ-lắchĭ) – (unã cu dãilichi)

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

falã

falã (fá-lã) sf pl(?) – harea tsi u-ari atsel cari s-alavdã; pirifanji, fuduleatsã, mãreatsã, dãilichi/dãilãchi
{ro: fală, glorie, orgoliu}
{fr: gloire, orgueil}
{en: glory, pride, arrogance}
ex: fala (pirifanja, dãilichea) a aushaticlui a nostru easti-aestu ficior

§ fãlescu (fã-lés-cu) (mi) vb IV fãlii (fã-líĭ), fãleam (fã-leámŭ), fãlitã (fã-lí-tã), fãliri/fãlire (fã-lí-ri) – spun cu zboarã alãvdoasi cum tinjisescu pri cariva (trã hãrli tsi ari icã trã lucrili tsi-ari faptã); dzãc trã mini mash zboarã buni (s-mi-alavdu); alavdu, lavdu, mãrescu, pinjisescu, fudulescu, fãndãxescu
{ro: făli, lăuda}
{fr: (se) vanter, s’enorgueillir}
{en: boast, brag, pride oneself}
ex: para multu s-fãleashti (mãreashti) cu stranjili-lj nali; va tra si s-fãleascã (si s-alavdã) sh-arãnja nu lu-alasã; nu ti fãlea cãndu eshti ghini, di vrei s-nu tsã hibã arshini atumtsea cãndu ti scadz

§ fãlit (fã-lítŭ) adg fãlitã (fã-lí-tã), fãlits (fã-lítsĭ), fãliti/fãlite (fã-lí-ti) – tsi easti tinjisit (alãvdat) cu zboarã (trã hãrli tsi ari icã atseali giunets shi ghinets tsi-ari faptã); alãvdat, lãvdat, mãrit, pinjisit, fudulit, fãndãxit
{ro: fălit}
{fr: vantard, enorgueilli}
{en: praised, boaster, proud}

§ fãliri/fãlire (fã-lí-ri) sf fãliri (fã-lírĭ) – atsea tsi s-fatsi cãndu cariva easti alãvdat, icã s-alavdã el singur; alãvdari, lãvdari, mãriri, pinjisiri, fuduliri, fãndãxiri
{ro: acţiunea de a se făli; fălire}
{fr: action de s’enorgueillir; vantardise}
{en: action of boasting, of bragging}

§ fãlos (fã-lósŭ) adg fãloasã (fã-lŭá-sã), fãlosh (fã-lóshĭ), fãloasi/fãloase (fã-lŭá-si) – un tsi lu-arãseashti si s-alavdã multu (cu tuti cã poati nu-ahãrzeashti si s-alavdã sh-ahãt!); pirifan, alãvdãtor, daitcu, fudul, ãndãrlu, tartares, tartabes
{ro: fălos}
{fr: fier, orgueilleux}
{en: proud, vain-glorious, arrogant}

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

fudul

fudul (fu-dúlŭ) adg fudulã (fu-dú-lã), fudulj (fu-dúljĭ), fuduli/fu-dule (fu-dú-li) – tsi lu-arãseashti multu tra si s-alavdã si s-cãmãruseascã; tsi s-tsãni ca mari; tsi easti trã alãvdari; fãlos, alãvdos, alãvdãtor, pirifan, dai, daitcu, ãndãrlu, tartares, tartabes, sirbes
{ro: fudul}
{fr: fier; arrogant}
{en: proud; arrogant}
ex: mult fudul (pirifan) tu trup nãs easti; tsi s-greascã cu noi, nãs easti multu fudul; nveasta al tadi nu easti fudulã

§ fudulescu (fu-du-lés-cu) (mi) vb IV fudulii (fu-du-líĭ), fuduleam (fu-du-leámŭ), fudulitã (fu-du-lí-tã), fuduliri/fudulire (fu-du-lí-ri) – spun cu zboarã cum tinjisescu pri cariva (trã hãrli tsi li ari icã lucrili tsi-ari faptã); dzãc trã mini mash zboarã buni (di-alavdã); (mi) cãmãru-sescu; alavdu, lavdu, mãrescu, pinjisescu, fãlescu, fãndãxescu
{ro: fuduli}
{fr: être fier; (se) vanter, (se) pavaner}
{en: be proud; boast, strut (about)}
ex: fudulea-ti (fãlea-ti, cãmãrusea-ti) tini, mumã; cãtse s-fudulea ahãntu?; nu ti fudulea (alãvda, cãmãrusea) sh-ahãntu; s-fuduleashti (s-cãmãruseashti) cu fustanea-atsea nauã; cãtse s-fudulea atsel om?`

§ fudulit (fu-du-lítŭ) adg fudulitã (fu-du-lí-tã), fudulits (fu-du-lítsĭ), fuduliti/fudulite (fu-du-lí-ti) – tsi easti tinjisit (alãvdat) cu zboarã (trã hãrli tsi ari icã atseali tsi-ari faptã); alãvdat, lãvdat, mãrit, fãlit, cãmãrusit, pinjisit, fãndãxit
{ro: fudulit}
{fr: qui est devenu fier, vantard, arrogant}
{en: who became proud; arrogant}

§ fuduliri/fudulire (fu-du-lí-ri) sf fuduliri (fu-du-lírĭ) – atsea tsi s-fatsi cãndu cariva easti alãvdat icã s-alavdã el singur, s-cãmãruseashti; alãvdari, lãvdari, mãriri, fãliri, cãmãrusiri, pinjisiri, fãndãxiri
{ro: acţiunea de a (se) lăuda; lăudare}
{fr: action de se pavaner, de louer, de (se) vanter}
{en: action of praising, of boasting, of bragging}

§ fuduleatsã (fu-du-leá-tsã) sf fudulets (fu-du-létsĭ) – atsea hari tsi u-ari un cari s-fuduleashti, s-cãmãruseashti; fudulii, fudulichi, fudulãchi, pirifanji, mãreatsã, dãilãchi, dãilichi, cãmarã

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

muchialef

muchialef (mu-chi-ĭá-lefŭ) adg muchialefã (mu-chi-ĭá-le-fã) pl(?) – (om) tsi s-aducheashti cã ari hãri (i ari faptã lucri) trã cari ahãrzeashti s-hibã tinjisit shi alãvdat di dunjai; dai, daitcu, fudul, pirifan, fãlos, sirbes, fãndãxit
{ro: orgolios}
{fr: orgueilleux}
{en: arrogant}
ex: nu pot s-lu astrãxescu cã easti muchialef (daitcu, sirbes)

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

pirifan

pirifan (pi-rí-fan) adg pirifanã (pi-rí-fa-nã), pirifanj (pi-rí-fanjĭ), pirifani/pirifane (pi-rí-fa-ni) – tsi ari hãri (i ari faptã lucri) trã cari ahãrzeashti s-hibã tinjisit shi alãvdat di dunjai; fudul, dai, daitcu, alãvdãtor, tartabes
{ro: mândru, orgolios, arogant}
{fr: fier, arrogant, orgueilleux, hautain}
{en: proud, arrogant, haughty}
ex: s-dutsi zurlu sh-pirifanlu di Seaviri la Notlu

§ pirifanji/pirifanje (pi-ri-fá-nji) sf pirifãnj (pi-ri-fắnjĭ) – atsea hari tsi u-ari un cari s-fuduleashti, s-cãmãruseashti; fuduleatsã, fudulii, fudulichi, fudulãchi, mãreatsã, dãilãchi, dãilichi, cãmarã
{ro: mândrie, fudulie}
{fr: fierté; orgueil}
{en: pride; arrogance}

§ pirifãnilji/pirifãnilje (pi-ri-fã-ní-lji) sf pirifãnjilj (pi-ri-fã-níljĭ) – (unã cu pirifanji)

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

tartabes

tartabes (tar-ta-bésŭ) adg tartabesã (tar-ta-bé-sã), tartabesh (tar-ta-béshĭ), tartabesi/tartabese (tar-ta-bé-si) – tsi s-alavdã; tsi lu-arãseashti si s-alavdã multu; tartares, sirbes, alãvdos, alãvdãtor, fudul, fãlos, pirifan, ãndãrlu
{ro: lăudăros}
{fr: louangeur, vantard}
{en: bragging, boasting}

§ tartares (tar-ta-résŭ) adg tartaresã (tar-ta-ré-sã), tartaresh (tar-ta-réshĭ), tartaresi/tartarese (tar-ta-ré-si) – (unã cu tartabes)

§ sirbes (sir-bésŭ) adg sirbesã (sir-bé-sã), sirbesh (sir-béshĭ), sirbesi/sirbese (sir-bé-si) – tsi lu-arãseashti multu si s-alavdã (di-aradã cãndu nu axizeashti sh-ahãtã alãvdari); fãlos, fudul, alãvdos, alãvdãtor, pirifan, dai, daitcu, ãndãrlu, tartares, tartabes
{ro: fudul, orgolios}
{fr: fier, orgueilleux, arrogant}
{en: proud, vain, glorious, arrogant}
ex: cu omlu sirbes, nitsiun zbor nu voi s-alãxescu

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã