DICTSIUNAR XIYISITU ONLINE A LIMBÃLJEI ARMÃNEASCÃ  
ABCDEFGHIJKLMNOPQRSTUVWXYZ


Dictsiunar: Tuti ; Zboarã: Di iutsido; (cama multi...)

cati1/cate

cati1/cate (cá-thi) pr, adg – zbor tsi-aspuni cã hiintsili (lucrili) dit unã buluchi, suntu loati unã cãti unã tra si s-dzãcã tsiva ti eali; cafi, casi, catiun, cafiun, casiun, catishun, cafishun, casishun, pasa, pasã, sfaca
{ro: fiecare}
{fr: chaque, chacun}
{en: every, every one, each, each one}
ex: cati chin ascundi-andartu, cati tufã sh-cãpitanlu; s-dutsi cati doi anj

§ cafi/cafe (cá-fi) pr, adg – (unã cu cati1)

§ casi/case (cá-si) pr, adg – (unã cu cati1)

§ catiun (cá-thi-únŭ) pr, adg catiunã (cá-thi-ú-nã) fãrã pl – (scriat shi cati un) – tsi nvãrtushadzã noima cã easti zborlu di cati hiintsã (lucru) dit buluchi – (unã cu cati1)
ex: Dumnidzã trã tuts, shi catiun trã nãs; catiunã (scriat shi cati unã) di voi; catiun, sapa, cãtrã el sh-u tradzi

§ cafiun (cá-fi-únŭ) pr, adg cafiunã (cá-fi-ú-nã) fãrã pl – (unã cu catiun)

§ casiun (cá-si-únŭ) pr, adg casiunã (cá-si-ú-nã) fãrã pl – (unã cu catiun)

§ catishun (cá-thi-shĭúnŭ) pr, adg catishunã (cá-thi-shĭú-nã) fãrã pl – (unã cu catiun)

§ cafishun (cá-fi-shĭúnŭ) pr, adg cafishunã (cá-fi-shĭú-nã) fãrã pl – (unã cu catiun)

§ casishun (cá-si-shĭúnŭ) pr, adg casishunã (cá-si-shĭú-nã) fãrã pl – (unã cu catiun)

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

pasa

pasa (pá-sa) pr, adg invar – zbor tsi-aspuni cã hiintsili (lucrili) dit unã buluchi, suntu loati unã cãti unã, tra si s-dzãcã tsiva ti catiunã di eali; pasã, cati, cafi, casi, catiun, cafiun, casiun, catishun, cafishun, casishun, sfaca
{ro: fiecare}
{fr: chaque, chacun}
{en: every, every one}
ex: yinea pasa (cati) searã; nã drãshcljauã, pasa (cati) chicã; pasa (cati) Vinjiri ea-nj si spealã

§ pasã (pá-sã) pr, adg invar –
1: pasa, cati, cafi, casi, catiun, etc.;
2: totna
{ro: fiecare, todeauna}
{fr: chacun, toujours}
{en: every one, always}

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

pãtridã

pãtridã (pã-trí-dã) sf pãtridz (pã-trídzĭ) – locurli iu bãneadzã fara-a unui om; locurli iu s-amintã sh-di iu yini un om; vãdãni, vãdãnji
{ro: patrie}
{fr: patrie}
{en: motherland, homeland}
ex: earam tu pãtridã anlu-atsel; catishun lipseashti s-lucreadzã ti pãtrida-a lui

§ patridã (pa-trí-dã) sf patridz (pa-trídzĭ) – (unã cu pãtridã)

§ patrii/patrie (pá-tri-i) sf patrii (pá-triĭ) – (unã cu pãtridã)
ex: easti multu di-anda nu-nj vidzui patria (pãtrida)

§ patriot (pa-tri-ótŭ) sm, sf patrioatã (pa-tri-ŭá-tã), patriots (pa-tri-ótsĭ), patrioa-ti/patrioate (pa-tri-ŭá-ti) – atsea tsi lu-ari cariva pri omlu (oaspili) tsi yini dit idyili locuri di iu yini el (patrii, hoarã, cãsãbã, crat, etc.)
{ro: compatriot}
{fr: compatriote, ami}
{en: compatriot, friend}

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

sfaca

sfaca (sfá-ca) invar – zbor tsi-aspuni cã hiintsili (lucrili) dit unã buluchi, suntu loati unã cãti unã tra si s-dzãcã tsiva trã catiunã di eali; cati, cafi, casi, pasa, pasã, catiun, cafiun, casiun, catishun, cafishun, casishun
{ro: fiecare}
{fr: chaque, chacun}
{en: every, every one}
ex: sfaca (cati) onm cum lj-easti cruitã

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã