DICTSIUNAR XIYISITU ONLINE A LIMBÃLJEI ARMÃNEASCÃ  
ABCDEFGHIJKLMNOPQRSTUVWXYZ


Dictsiunar: Tuti ; Zboarã: Di iutsido; (cama multi...)

ayi

ayi (áyĭŭ) sm, sf, adg ayi/aye (á-yi), ayi (áyĭ), ayi/aye (á-yi) – (om) tsi easti ayisit di bisearicã trã bana-a lui bunã di pri loc shi tãmãturyiili tsi-ari faptã nãinti shi dupã moarti; sãmtu; (fig:
1: ayi = tsi dutsi unã banã nistipsitã shi ari unã purtari di ayi; expr:
2: shed ca un ayi = shed isih, nu mi min, nu dzãc tsiva;
3: l-fac ayi = l-pãlãcãrsescu multu, mi ngrec, lj-fac rigeai ca la un ayi)
{ro: sfânt}
{fr: saint}
{en: saint}
ex: ayilu di adzã ari faptã multi ciudii; ni mini escu un ayi; ayea (sãmta) ghramã; a ayilor (sãmtsãlor) alãntor; cati dzuã nãs u pãlãcãrsea sh-u fãtsea ayi s-lji greascã
(expr: lji sã ngrica, ca la un ayi); acatsã s-lu pãlãcãrseascã, s-lji cadã, ayi sã-l facã
(expr: sã-lj sã ngreacã, ca la un ayi); dusi ayi si s-facã, di drats nu putu s-ascapã

§ Ayiu- (á-yĭu-) – prifixu tsi va dzãcã sãmtu (ayi) sh-cari s-adavgã dinintea-a numãljei a unui ayi ca, bunãoarã: Ayiu-Nicola, Ayiu-Yeani, etc.
{ro: Sfântu-}
{fr: Saint-}
{en: Saint-}
ex: ea-li iu yini Ayiu-Nicola, ud muceali; muma-a featãljei dusi n pãnãyir la Ayiu-Lja; Ayiu-Nicola, agiutã-mi!

§ Yea- (yĭa-) – forma shcurtã a prifixilor “ayiu-“ shi “ayea-“ ca, bunãoarã: Yea-Anaryir

§ Ayea- (á-yĭa-) – prifixu tsi va dzãcã sãmtã (ayi/aye) sh-cari s-adavgã dinintea-a unei numã ca, bunãoarã: Ayea-Triada, Ayea-Paraschivi, etc.
{ro: Sfânta-}
{fr: Sainte-}
{en: Saint-}

§ Ayea-Triada (Á-yĭa-Thri-ĭá-dha) sf fãrã pl – noima tsi u-ari Dumnidzãlu tu pistea crishtineascã cã easti faptu di trei pãrtsã isea: Dumnidzãlu-Tatã, Dumnidzãlu-Hilj shi Sãmtul Duh; treili fãts a Dumnidzãlui: Tatãl, Hiljlu shi Sãmtul Duh
{ro: Sfânta Treime}
{fr: Trinité}
{en: Trinity}

§ ayiudimã (a-yĭu-dhí-mã) sf ayiudimi (a-yĭu-dímĭ) – loc ma-analtu dit un templu (nao) pãngãn iu s-aprindu tseri, s-ardi thimnjamã, s-fac curbãnj, etc. adusi al Dumnidzã; measã dit bisearica crishtinã iu s-fac arãdzli sãmti dit lituryii; ayeavimã, ayeadimã, trapezã, vimã, altar, altari

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

futsescu

futsescu (fu-tsés-cu) (mi) vb IV futsii (fu-tsíĭ), futseam (fu-tseámŭ), futsitã (fu-tsí-tã), futsiri/futsire (fu-tsí-ri) – asprucuchescu cu apã, ayisitã (vluisitã) tu bisearicã di preftu (cu ayeazmo); ayizmusescu, yizmusescu
{ro: aghezmui}
{fr: asperger d’eau bénite}
{en: sprinkle with holy water}

§ futsit (fu-tsítŭ) adg futsitã (fu-tsí-tã), futsits (fu-tsítsĭ), futsiti/futsite (fu-tsí-ti) – asprucuchit cu apã ayisitã; ayizmusit, yizmusit
{ro: aghezmuit}
{fr: aspergé d’eau bénite}
{en: sprinkled with holy water}
ex: oili futsiti (ayizmusiti)

§ futsiri/futsire (fu-tsí-ri) sf futsiri (fu-tsírĭ) – atsea tsi fatsi preftul cãndu futseashti; ayizmusiri, yizmusiri
{ro: acţiunea de a aghezmui; aghezmuire}
{fr: action d’asperger d’eau bénite}
{en: action of sprinkling with holy water}

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

tamã

tamã (thá-mã) sf tami/tame (thá-mi) shi tamati/tamate (thá-ma-ti) – lucru tsi nu pari si s-aibã faptã dupã nomurli a fisiljei shi lumea nu poati s-lu-aducheascã di-iu yini (cã nu pari faptu di-unã puteari lumeascã ma di-unã puteari dyeavuleascã i dumnidzãeascã); thavmã, thãmãturyii, samã, ciudã, ciudii, nishani
{ro: minune}
{fr: miracle, prodige}
{en: miracle}
ex: s-featsi nã tamã (ciudii) mari; truoarã tama (ciudia) s-featsi; sh-unã dzuã… mari tamã! (ciudii!); s-aflã cu coarda tu mãnã shi crishtea, tamã! dzua sh-anlu (ciudii!); cãti giunets, cãti tamati nu featsirã nãsh

§ tavmã (tháv-mã) sf tavmi/tavme (tháv-mi) shi tavmati/tavmate (tháv-ma-ti) – (unã cu tamã)
ex: Dumnidzã featsi nã tavmã (ciudii) mari cu nãsã; va s-fac nã tavmã (ciudii) di va s-ciudiseascã lumea

§ tãmãturyii/tã-mãturyie (thã-mã-tur-yí-i) sf tãmãturyii (thã-mã-tur-yíĭ) – (unã cu tamã)
ex: poati s-adarã tãmãturyii (nishenj) cu putearea shi cu vãrtutea-a lui; io vidzui ciudiili a tali, am tini, cunuscush tãmãturyiili a meali?

§ samã (sá-mã) sf sami/same(?) (sá-mi) – (unã cu tamã)
ex: samã (ciudii) mari!; cum s-featsi sama (ciudia) aestã?

§ tavmaturgo (thav-ma-tur-ghó) sm tavmaturgadz (thav-ma-tur-ghádzĭ) – om cari fatsi tavmati (ciudii, nishenj) –
{ro: făcător de minuni}
{fr: thaumaturge, qui fait des miracles}
{en: miracle maker}
ex: ayeazmo, tavmaturgo; ayilji eara tavmaturgadz

§ tãmãsescu (thã-mã-sés-cu) (mi) vb IV tãmãsii (thã-mã-síĭ), tãmãseam (thã-mã-seámŭ), tãmãsitã (thã-mã-sí-tã), tãmãsiri/tã-mãsire (thã-mã-sí-ri) – nj-fac crutsea di ciudia tsi ved cã-nj si-aspuni dininti; mi ciudisescu di-atseali tsi-nj s-aspun ãn fatsã (tsi ved i tsi avdu); apurisescu, ncrutsescu, ciudescu, ciuduescu, ciudisescu, ciudusescu, njir, anjir, uinjisescu
{ro: (se) minuna}
{fr: (s’)émerveiller de; (s’)étonner}
{en: marvel, (be) amaze(d)}

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

vasilco

vasilco (va-sil-có) sm vasilcadz (va-sil-cádzĭ) – unã soi di earbã criscutã di om tu grãdinã, mushat anjurzitoari, cu truplu piros tu partea di nsus, cu frãndzãli piroasi, cu coadã, uvali icã lundzi, cu lilici njits albi-trandaflishi, tsi s-bagã tu mãcãri tra s-da unã nustimadã sh-unã aroamã bunã; vasilico, vasilac, vasileac, vasiljac, vãsileac, vãsiljac; busuljoc, bosiljac, busileac, busiljac, busuleac, busuljac, bizealoc
{ro: busuioc}
{fr: basilic}
{en: basil}
ex: nã tufã di vasilco

§ vasilico (va-si-li-có) sm vasilicadz (va-si-li-cádzĭ) – (unã cu vasilco)

§ vasilac (va-si-lácŭ) sm vasilats (va-si-látsĭ) – (unã cu vasilco)

§ vasileac (va-si-leácŭ) sm vasileats (va-si-leátsĭ) – (unã cu vasilco)

§ vãsileac (vã-si-leácŭ) sm vãsileats (vã-si-leátsĭ) – (unã cu vasilco)
ex: ca vãsileaclu (vasilcolu) dit cãmpu

§ vasiljac (va-si-ljĭácŭ) sm vasiljats (va-si-ljĭátsĭ) – (unã cu vasilco)

§ vãsiljac (vã-si-ljĭácŭ) sm vãsiljats (vã-si-ljĭátsĭ) – (unã cu vasilco)

§ busuljoc (bu-su-ljĭócŭ) sm busuljots (bu-su-ljĭótsĭ) – (unã cu vasilco)
ex: unã tufã di busuljoc; busuljoc, lai busuljoc, iu li-ai featili s-mi gioc?

§ bosiljac (bo-si-ljĭácŭ) sm bosiljats (bo-si-ljĭátsĭ) – (unã cu vasilco)
ex: cu fundili di bosiljac (vasilco)

§ busiljac (bu-si-ljĭácŭ) sm busiljats (bu-si-ljĭátsĭ) – (unã cu vasilco)

§ busuljac (bu-su-ljĭácŭ) sm busuljats (bu-su-ljĭátsĭ) – (unã cu vasilco)
ex: frãndzã di busuljac; anjurizmã di busuljac

§ busuleac (bu-su-leácŭ) sm busuljats (bu-su-leátsĭ) – (unã cu vasilco)

§ busileac (bu-si-leácŭ) sm busileats (bu-si-leátsĭ) – (unã cu vasilco)

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn