DICTSIUNAR XIYISITU ONLINE A LIMBÃLJEI ARMÃNEASCÃ  
ABCDEFGHIJKLMNOPQRSTUVWXYZ


Dictsiunar: Tuti ; Zboarã: Di iutsido; (cama multi...)

alãndurishi/alãndurishe

alãndurishi/alãndurishe (a-lãn-du-rí-shi) sf alãndurishi/alãn-durishe (a-lãn-du-rí-shi) – earbã tsi creashti piningã casa-a omlui, tu locuri virani, casi apãrnãsiti, ningã stiznji, etc., cu frãndzi tãljati multu, cu lilici galbini, sh-cari scoati unã soi di dzamã (ca laptili) galbinã/purtucalishi cãndu lji s-arupi truplu; hilidunjauã, hilidru-njauã
{ro: iarba rândunelei}
{fr: herbe aux verrue, chélidoine, grande éclaire}
{en: great celandine}

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

apãrãtsescu

apãrãtsescu (a-pã-rã-tsés-cu) vb IV apãrãtsii (a-pã-rã-tsíĭ), apãrã-tseam (a-pã-rã-tseámŭ), apãrãtsitã (a-pã-rã-tsí-tã), apãrãtsiri/apã-rãtsire (a-pã-rã-tsí-ri) –1: fug sh-alas singur unã hiintsã i un lucru; alas un loc si s-aspargã di nimutriri shi s-agiungã irnjiu; pãrã-tsescu, apãrãsescu, pãrãsescu, apãrnãsescu, pãrnãsescu, apãrnisescu, pãrnisescu, apãrnjisescu, pãrnjisescu, prãhtisescu, brãhtisescu, apãryisescu, pãryisescu, pãrãtisescu, pãrsescu;
2: trag mãnã di la un lucru; mi-alas di un lucru (di-unã pisti, di tsi am dzãsã, etc.); dzãc cã nu easti dealihea lucrul trã cari-nj si spuni cã easti dealihea; arnisescu
{ro: părăsi, abandona; renunţa, nega, dezavua, renega}
{fr: abandonner, délaisser; renoncer, nier, renier}
{en: abandon, desert; renounce, deny, disavow}
ex: nu vru s-lj-apãrãtseascã (s-lj-alasã singuri)

§ apãrãtsit (a-pã-rã-tsítŭ) adg apãrãtsitã (a-pã-rã-tsí-tã), apãrãtsits (a-pã-rã-tsítsĭ), apãrãtsiti/apãrãtsite (a-pã-rã-tsí-ti) – tsi easti alãsat singur; tsi easti alãsat si s-aspargã di nimutriri; (lucru) di la cari s-ari traptã mãna; (pisti) tsi easti arnisitã; pãrãtsit, apãrãsit, pãrãsit, apãrnãsit, pãrnãsit, apãrnisit, pãrnisit, apãrnjisit, pãrnjisit, prãhtisit, brãhtisit, apãryisit, pãryisit, pãrãtisit, pãrsit, arnisit
{ro: părăsit, abandonat, etc.}
{fr: abandonné, délaissé, etc.}
{en: abandoned, deserted, etc.}

§ apãrãtsiri/apãrãtsire (a-pã-rã-tsí-ri) sf apãrãtsiri (a-pã-rã-tsírĭ) – atsea tsi s-fatsi cãndu s-apãrãtseashti tsiva i cariva; pãrãtsiri, apãrãsiri, pãrãsiri, apãrnãsiri, pãrnãsiri, apãrnisiri, pãrnisiri, apãrnjisiri, pãrnjisiri, apãryisiri, pãryisiri, prãhtisiri, brãhtisiri, pãrãtisiri, pãrsiri, arnisiri
{ro: acţiunea de a părăsi, de a abandona, etc.; părăsire, abandonare, etc.}
{fr: action d’aban-donner, de délaisser, etc.}
{en: action of abandoning, of deserting, etc.}

§ pãrãtisescu (pã-rã-ti-sés-cu) vb IV pãrãtisii (pã-rã-ti-síĭ), pãrãtiseam (pã-rã-ti-seámŭ), pãrãtisitã (pã-rã-ti-sí-tã), pãrãtisi-ri/pãrãtisire (pã-rã-ti-sí-ri) – (unã cu apãrãtsescu)

§ pãrãtisit (pã-rã-ti-sítŭ) adg pãrãtisitã (pã-rã-ti-sí-tã), pãrãtisits (pã-rã-ti-sítsĭ), pãrãtisiti/pãrãtisite (pã-rã-ti-sí-ti) – (unã cu apãrãtsit)

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

cimbru

cimbru (cím-bru) sf fãrã pl – soi di earbã, cu lilici viniti icã albi cu chicuti aroshi, tsi creashti agrã, di-aradã, tu mardzina di pãduri, tu locuri uscati, apãrnãsiti, ma easti criscutã sh-di om tu grãdinã, trã frãndzãli-a ljei strimti shi sumigoasi tsi s-bagã tu gheli, tra s-lã da unã anjurizmã sh-unã nustimadã ahoryea; ciumuricã, ciumburicã, cimburicã, tsimuricã
{ro: cimbru, cimbrişor}
{fr: sarriette, thym}
{en: savory, thyme}
ex: cimbrul anjurzeashti mushat

§ cimburicã (cim-bu-rí-cã) sf pl(?) – (unã cu cimbru)
ex: loclu mplin di cimburicã

§ ciumburicã (cĭum-bu-rí-cã) sf pl(?) – (unã cu cimbru)

§ ciumuricã (cĭu-mu-rí-cã) sf pl(?) – (unã cu cimbru)
ex: urdinã tu ciumuricã, pãnã featsi cãrãricã

§ tsimuricã (tsi-mu-rí-cã) sf pl(?) – (unã cu cimbru)
ex: afitarã n tsimuricã

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

cucutã

cucutã (cu-cú-tã) sf cucuti/cucute (cu-cú-ti) – agru-earbã analtã, toapsicã (nfãrmãcoasã, ma cari easti bunã tra si s-facã yitrii dit ea), creashti tu locuri virani, priningã casi apãrnãsiti, ningã garduri sh-ahãndãchi, tsi da unã anjurizmã ahoryea, cu frãndzã mãri, piroasi, hãrãxiti, cu lilici albi tsi nchisescu tuti dit idyiul loc tra s-facã ca unã umbrelã, cu fructi uvali, murni tsi da niheamã ca pi veardi;
(expr: mi-adrai (mi feci) cucutã = mi mbitai multu; mi-adrai dzadã (cãndilã, crup, hrup, curpit, ciurla, stingãli, tracã, etc.), mi ciucutii, mi-afumai, etc.)
{ro: cucută}
{fr: ciguë commune, ciguë aquatique}
{en: cowbane, poison hemlock}
ex: cucuta easti toapsicã; cucuta easti amarã; sã mbitã, s-featsi cucutã
(expr: sã mbitã multu); pãnã lji mbitã, di-lj featsi cucutã, dzadã

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

prãhtisescu

prãhtisescu (prãh-ti-sés-cu) vb IV prãhtisii (prãh-ti-síĭ), prãh-tiseam (prãh-ti-seámŭ), prãhtisitã (prãh-ti-sí-tã), prãhtisiri/prãh-tisire (prãh-ti-sí-ri) – fug sh-alas singur unã hiintsã i un lucru; alas un loc (unã casã) si s-aspargã di nimutriri shi s-agiungã irnjiu; brãhtisescu, apãrnãsescu, apãrãsescu, pãrãsescu, apãrãtsescu, pã-rãtsescu, apãryisescu, pãryisescu, apãrnisescu, pãrnisescu, apãrnjisescu, pãrnjisescu, pãrnãsescu, pãrãtisescu, pãrsescu
{ro: părăsi, abandona}
{fr: abandonner, délaisser}
{en: abandon, desert}
ex: di fudzits, li prãhtisits (li-apãrãtsits)

§ prãhtisit (prãh-ti-sítŭ) adg prãhtisitã (prãh-ti-sí-tã), prãhtisits (prãh-ti-sítsĭ), prãhtisiti/prãhtisite (prãh-ti-sí-ti) – tsi easti alãsat singur; tsi easti alãsat si s-aspargã di nimutriri; lucru di la cari s-ari traptã mãna; apãrnãsit, apãrãsit, pãrãsit, apãrãtsit, pãrãtsit, apãryisit, pãryisit, apãrnisit, pãrnisit, apãrnjisit, pãrnjisit, brãhtisit, pãrnãsit, pãrãtisit, pãrsit; arnisit
{ro: părăsit, abandonat}
{fr: abandonné, délaissé}
{en: abandoned, deserted}

§ prãhtisiri/prãhtisire (prãh-ti-sí-ri) sf prãhtisiri (prãh-ti-sírĭ) – atsea tsi s-fatsi cãndu s-pãrnãseashti tsiva i cariva; apãrnãsiri, apãrãsiri, pãrãsiri, apãrãtsiri, pãrãtsiri, apãryisiri, pãryisiri, apãrnisiri, pãrnisiri, apãrnjisiri, pãrnjisiri, brãhtisiri, pãrnãsiri, pãrãtisiri, pãrsiri; arnisiri
{ro: acţiunea de a părăsi, de a abandona; abandonare; renunţare}
{fr: action d’abandonner, de délaisser}
{en: action of abandoning, of deserting}

§ brãhtisescu (brãh-ti-sés-cu) vb IV brãhtisii (brãh-ti-síĭ), brãhtiseam (brãh-ti-seámŭ), brãhtisitã (brãh-ti-sí-tã), brãhtisi-ri/brãhtisire (brãh-ti-sí-ri) – (unã cu prãhtisescu)
ex: sh-brãhtisi (sh-apãrãtsi) sh-casã sh-fumealji; mi dusesh la oaminj xenj shi mi brãhtisish (mi-alãsash) la nãsh

§ brãhtisit (brãh-ti-sítŭ) adg brãhtisitã (brãh-ti-sí-tã), brãhtisits (brãh-ti-sítsĭ), brãhtisiti/brãh-tisite (brãh-ti-sí-ti) – (unã cu prãhtisit)
ex: cai shtii di cãt chiro easti aclo brãhtisit (apãrnãsit)

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn