DICTSIUNAR XIYISITU ONLINE A LIMBÃLJEI ARMÃNEASCÃ  
ABCDEFGHIJKLMNOPQRSTUVWXYZ


Dictsiunar: Tuti ; Zboarã: Di iutsido; (cama multi...)

Fota

Fota (Fó-ta) sf [articulat Fotili/Fotile (Fó-ti-li)] – dzua-a anlui (6-li di Yinar) cãndu crishtinjlji yiurtisescu pãtidzarea-a Hristolui (di Ayiu-Yeani Pãtidzãtorlu); Bubuteazã, Boboteadzã, Buboatim, Buboati, Pãtigiuni
{ro: Boboteaza}
{fr: Epiphanie}
{en: Epiphany}

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

fotã

fotã (fó-tã) sf foti/fote (fó-ti) – shtofã di lãnã i bumbac
{ro: stofă de lână sau bumbac}
{fr: étoffe de laine ou coton}
{en: material (fabric) made of wool or cotton}

§ futã1 (fú-tã) sf futi/fute (fú-ti) – poalã; fustã dit portul a huryeatslor
{ro: poală, fustă din portul ţăranilor}
{fr: tablier; jupe du costume des paysans}
{en: apron, skirt}

§ futã2 (fu-tắ) sm futadz (fu-tádzĭ) – (unã cu futã1)

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

Bubuteazã

Bubuteazã (Bu-bu-teá-zã) sf fãrã pl – dzua-a anlui (6-li di Yinar) cãndu crishtinjlji yiurtisescu pãtidzarea-a Hristolui (di Ayiu-Yeani Pãtidzãtorlu); Boboteadzã, Buboatim, Buboati, Pãtigiuni, Fota
{ro: Boboteaza}
{fr: Epiphanie}
{en: Epiphany}

§ Boboteadzã (Bo-bo-teá-dzã) sf fãrã pl – (unã cu Bubuteazã)

§ Buboatim (Bu-bŭá-timŭ) sm fãrã pl – (unã cu Bubuteazã)
ex: ti Buboatim va s-arucã crutsea tu-apã

§ Buboati/Buboate (Bu-bŭá-ti) sm – (unã cu Bubuteazã)

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

pãtedz1

pãtedz1 (pã-tédzŭ) (mi) vb I pãtidzai (pã-ti-dzáĭ), pãtidzam (pã-ti-dzámŭ), pãtidzatã (pã-ti-dzá-tã), pãtidzari/pãtidzare (pã-ti-dzá-ri) – (preftu) fatsi unã aradã, cu rigei shi asprucuchiri (bãgari tu apã), a atsilui tsi easti si s-facã crishtin; (pãrinti, nun, etc.) duc un njic la bisearicã tra s-lji dghivãseascã preftul shi s-lu facã crishtin; crishtinedz, crãshtinedz;
(expr: pãtedz yinlu = adavgu apã tu yin tra s-lu fac ma multu; ud yinlu)
{ro: boteza}
{fr: baptiser}
{en: baptize}
ex: mi-acljimarã s-pãtedz!; mini-lj pãtidzai ficiorlu; l-pãtidzã shi-lj bãgã numa Yeani; s-pãtidzã unã uvreauã; va s-tsã pãtedz, s-ti fac hiljinã; prindi s-ti duts la nunlu, s-lji greshti s-yinã, s-pãteadzã

§ pãtidzat (pã-ti-dzátŭ) adg pãtidzatã (pã-ti-dzá-tã), pãtidzats (pã-ti-dzátsĭ), pãtidzati/pãtidzate (pã-ti-dzá-ti) – tsi easti faptu crishtin (di-aradã di preftu la bisearicã); crishtinat, crãshtinat
{ro: botezat}
{fr: baptisé}
{en: baptized}
ex: shi-lj toarnã nãpoi tsintsi ucadz di yin pãtidzat
(expr: yin tsi-lj s-ari bãgatã sh-apã tra s-aspunã ma multu)

§ pãtidzari/pãtidzare (pã-ti-dzá-ri) sf pãtidzãri (pã-ti-dzắrĭ) – atsea tsi s-fatsi cãndu s-pãteadzã cariva; crishtinari, crãshtinari, pãtigiuni
{ro: acţiunea de a boteza}
{fr: action de baptiser}
{en: action of baptizing}
ex: tatã-nju-l turna di la pãtidzari; sh-mini earam la pãtidzarea (oara tsi s-pãtidza, pãtigiunea) a ghiftsãlor

§ nipãtidzat (ni-pã-ti-dzátŭ) adg nipãtidzatã (ni-pã-ti-dzá-tã), nipãtidzats (ni-pã-ti-dzátsĭ), nipãtidzati/nipãtidzate (ni-pã-ti-dzá-ti) – tsi nu easti pãtidzat; zbor cu cari easti cunuscut omlu tsi nu easti crishtin (ma di-unã altã pisti ca, bunãoarã, turcu, uvreu, etc.); ninjiruit
{ro: nebotezat}
{fr: qui n’est pas baptisé}
{en: who is not baptized}
ex: tuts aeshti suntu nipãtidzats (nu suntu crishtinj); yinlu lu vindi nipãtidzat
(expr: niudat, fãrã ta s-lj-aibã adãvgatã apã); nu pistipsescu s-tsã-l da nipãtidzat

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

pistimali/pistimale

pistimali/pistimale (pis-ti-má-li) sf pistimãlj (pis-ti-mắljĭ) – lucru tsi-l bagã oaminjlji (di-aradã muljerli) cãndu lucreadzã, (pristi stranji, di mesi sh-ma nghios) tra s-nu s-murdãripseascã; poalã, mbrustelã, neci, necicã, peci, bistimali, pishcimal, pudeauã, pudyeauã, puzgheauã, pureauã, puryeauã
{ro: şorţ, fotă}
{fr: tablier}
{en: apron}
ex: cu pistimalea (poala) mplinã di pilicudz

§ pishcimal (pish-ci-málŭ) sn pishcimãlj (pish-ci-mắljĭ) – (unã cu pistimali)

§ bistimali/bistimale (bis-ti-má-li) sf bistimãlj (bis-ti-mắljĭ) – (unã cu pistimali)

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã