DICTSIUNAR XIYISITU ONLINE A LIMBÃLJEI ARMÃNEASCÃ  
ABCDEFGHIJKLMNOPQRSTUVWXYZ


Dictsiunar: Tuti ; Zboarã: Di iutsido; (cama multi...)

cãvgã

cãvgã (cãv-gắ) sm cãvgadz (cãv-gádzĭ) – alãxiri di zboarã greali namisa di doi i ma multsã oaminj (trã lucri trã cari elj nu s-aduchescu); vrondul, alumta tsi s-fatsi namisa di doauã (i ma multi) pãrtsã (partii, oaminj, etc.), iu unã parti caftã s-u-azvingã pi-alantã; shimãtãlu shi aurlãrli tsi s-avdu cãndu dunjaea sã ncaci shi sh-arucã zboarã greali; ncãceari, ncãciturã, cafcãturã, ntsirtari, cãvgãturã, filunichii, dãvãturã, dãlgani, shimãtã, vreavã, scandal, fãsãrii;
(expr: da parãlu ca s-amintã cãvgãlu; na pãrãlu, dã-nj cãvgãlu = zbor tsi s-dzãtsi cãndu cariva caftã s-lji facã bun a unui, sh-deapoea sh-aflã biljelu)
{ro: ceartă, scandal}
{fr: querelle, dispute, chamaillis}
{en: quarrel, squablle, wrangle}
ex: tsi easti cãvgãlu (ncãcearea, shimãtãlu) aestu tsi s-avdi?; purnjirã la cãvgã (alumtã); s-featsi un mari cãvgã (ncãceari, shimãtã, alumtã); di zbor-zbor, easi cãvgãlu; estan va s-avem cãvgã; avem mari cãvgã cu el

§ cãvgãturã (cãv-gã-tú-rã) sf cãvgãturi (cãv-gã-túrĭ) – (unã cu cãvgã)

§ cafcãturã (caf-cã-tú-rã) sf cafcãturi (caf-cã-túrĭ) – (unã cu cãvgã)
ex: atseali fãrã di zãcoani shi cafcãturi (ncãceri)

§ cãvgãgi (cãv-gã-gí) sm cãvgãgeadz (cãv-gã-gĭádzĭ) – tsi lu-arãseashti sã ncaci; tsi caftã cãvgãlu shi sã ncaci lishor trã itsido, trã dip tsiva; cãvgãngi, dzãndzos, dzãndzãvos, dzãfnos, fesfese, sirsen, zãpãlit
{ro: certăreţ, scandalagiu}
{fr: querelleur, batailleur}
{en: quarreller, wrangler}
ex: tsi ti-acats cu cãvgãgilu-aestu

§ cãvgãngi (cãv-gãn-gí) sm cãvgãngeadz (cãv-gãn-gĭádzĭ) – (unã cu cãvgãgi)

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

dzandzã

dzandzã (dzán-dzã) sf dzãndzã (dzắn-dzã) – harea tsi u-ari atsel tsi s-aprindi (lu-acatsã inatea) lishor; haractirlu-a atsilui tsi lu-arãseashti si sã ncaci cu cariva, tsi caftã totna cãvgãlu trã nai ma njiclu lucru; starea tu cari s-aflã atsel tsi easti anapud sh-fatsi multu shimãtã; dzãfnã;
(expr:
1: mi-acatsã, nj-ansari dzandza = mi-acatsã hulia, zalea, inatea, turbarea (ti tsiva dip, trã un lucru fãrã simasii); mi-ariciuescu, mi-acatsã dratslji di ureaclji, mi ncalicã dratslji;
2: hiu pri dzandzã-analtu = hiu multu apres, ariciuit, ngindat, hiu faptu foc;
3: dzandza s-ti-adunã! = s-ti lja neclu!)
{ro: arţag}
{fr: catactère, tempérament grincheux, nervosité, fâcherie, emportement}
{en: grumpy temperament, cantankerous character, irritability, quarrelsomeness}
ex: ahtari nã-i dzandza (haractirlu, harea di cãvgãgeadz) armãneascã; lu-acãtsã nãpoi dzandza
(expr: lu-acãtsã diznou inatea, hulia), cãtse oili-lj mãcarã gortsãli coapti; pri dzandzã-nj analtu
(expr: cãndu earam multu-ariciuit, cu multã inati) ts-dzãsh zboarã greali

§ dzãfnã2 (dzắf-nã) sf dzãfni/dzãfne (dzắf-ni) – (unã cu dzandzã)
ex: lj-ansãri dzãfna (lu-acãtsã dzandza) ti tsiva dip

§ dzãndzos (dzãn-dzósŭ) adg dzãndzoasã (dzãn-dzŭá-sã), dzãndzosh (dzãn-dzóshĭ), dzãndzoasi/dzãndzoase (dzãn-dzŭá-si) – tsi lu-acasã lishor dzandza; tsi s-aprindi sh-lu-acatsã lishor inatea; tsi caftã cãvgã shi sã ncaci cu lumea trã dip tsiva; dzãndzãvos, dzãfnos, cãvgãgi, sirsem, sirsen, zãpãlit, gealã (muljari), fesfese
{ro: arţăgos}
{fr: acariâtre, grincheux, chicaneur, querelleur, nerveux}
{en: cantankerous, bad-tempered, grumpy, quarreller}
ex: easti multu dzãndzoasã (u-ari acãtsatã hulia)

§ dzãndzãvos (dzãn-dzã-vósŭ) adg dzãndzãvoasã (dzãn-dzã-vŭá-sã), dzãndzãvosh (dzãn-dzã-vóshĭ), dzãndzãvoasi/dzãndzãvoase (dzãn-dzã-vŭá-si) – (unã cu dzãndzos)

§ dzãfnos (dzãf-nósŭ) adg dzãfnoasã (dzãf-nŭá-sã), dzãfnosh (dzãf-nóshĭ), dzãfnoasi/dzãfnoase (dzãf-nŭá-si) – (unã cu dzãndzos)

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

fesfese

fesfese (fes-fe-sé) adg invar – tsi lu-acasã lishor dzandza; tsi s-aprindi sh-lu-acatsã lishor inatea; tsi caftã cãvgã shi sã ncaci cu lumea trã dip tsiva; dzãndzos, dzãndzãvos, dzãfnos, sirsem, sirsen, cãvgãgi, zãpãlit, gealã (muljari)
{ro: arţăgos}
{fr: acariâtre, grincheux, irascible, querelleur}
{en: cantankerous, grumpy, quarreller}
ex: easti multu fesfese

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

jirtuescu

jirtuescu (jir-tu-ĭés-cu) vb IV jirtuii (jir-tu-íĭ), jirtueam (jir-tu-ĭámŭ), jirtuitã (jir-tu-í-tã), jirtuiri/jirtuire (jir-tu-í-ri) – lj-dau (lj-plãscãnescu; lj-zãpãlescu) unã cu vearga i zvicilu; jurtuescu, zãpãlescu, pãlescu, agudescu
{ro: biciui}
{fr: frapper de verges, fouetter, fustiger}
{en: whip, lash}
ex: jirtuea-lj unã

§ jirtuit (jir-tu-ítŭ) adg jirtuitã (jir-tu-í-tã), jirtuits (jir-tu-ítsĭ), jirtuiti/jirtuite (jir-tu-í-ti) – tsi easti agudit (zãpãlit) cu vearga i cãmcichea; jurtuit, zãpãlit, pãlit, agudit
{ro: biciuit}
{fr: fouetté, fustigé}
{en: whipped, lashed}

§ jirtuiri/jirtuire (jir-tu-í-ri) sf jirtuiri (jir-tu-írĭ) – atsea tsi s-fatsi cãndu cariva jirtueashti pri cariva; jurtuiri, zãpãliri, pãliri, agudiri
{ro: acţiunea de a biciui; biciuire}
{fr: action de fouetter, de fustiger}
{en: action of whipping, of lashing}

§ jurtuescu (jĭur-tu-ĭés-cu) vb IV jurtuii (jĭur-tu-íĭ), jurtueam (jĭur-tu-ĭámŭ), jurtuitã (jĭur-tu-í-tã), jurtuiri/jurtuire (jĭur-tu-í-ri) – (unã cu jirtuescu)
ex: lj-jurtuii (lj-zãpãlii) caljlji; ãlj jurtuii niscãnti

§ jurtuit (jĭur-tu-ítŭ) adg jurtuitã (jĭur-tu-í-tã), jurtuits (jĭur-tu-ítsĭ), jurtuiti/jurtuite (jĭur-tu-í-ti) – (unã cu jirtuit)

§ jurtuiri/jurtuire (jĭur-tu-í-ri) sf jurtuiri (jĭur-tu-írĭ) – (unã cu jirtuiri)

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

preshcav

preshcav (présh-cavŭ) adg preshcavã (présh-ca-vã), preshcayi (présh-cayĭ), preshcavi/preshcave (présh-ca-vi) – cari fatsi lucrili cu multã fortsã; vãrtos, sãluios, silnãos, sãlnios, silnãvos, ndrumin, cadãr, cãdãr, putut
{ro: violent}
{fr: violent, déconcerté}
{en: violent, disconcerted}
ex: eara preshcav shi arãchit; hiljlu easti preshcav (sãluios) shi datu-n cap; ahtari preshcavã, ahtari zãpãlitã escu

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

zãpãlescu

zãpãlescu (zã-pã-lés-cu) (mi) vb IV zãpãlii (zã-pã-líĭ), zãpãleam (zã-pã-leámŭ), zãpãlitã (zã-pã-lí-tã), zãpãliri/zãpãlire (zã-pã-lí-ri) – lu-agudescu (lj-dau, lj-plãscãnescu) unã cu vearga (cu cãmcichea, etc.) tra s-lu doarã multu; ãlj plãscãnescu unã; jirtuescu, jurtuescu, pãlescu, agudescu;
(expr: l-zãpãlescu (pri cariva) = lj-spun zboarã tsi lu-agudescu ahãndos la suflit, tsi lj-ardu inima, pãnã tu iljili di hicati;
2: easti un zãpãlit = easti un om dzãndzos, dzãndzãvos)
{ro: biciui}
{fr: frapper de verges}
{en: whip, lash}
ex: lj-zãpãli unã cu fluirlu; mi zãpãli cu vearga

§ zãpãlit (zã-pã-lítŭ) adg zãpãlitã (zã-pã-lí-tã), zãpãlits (zã-pã-lítsĭ), zãpãliti/zãpãlite (zã-pã-lí-ti) – tsi easti agudit cu vearga i cãmcichea; jirtuit, jurtuit, pãlit, agudit
{ro: biciuit}
{fr: frappé de verges}
{en: whipped, lashed}
ex: ahtari zãpãlitã
(expr: dzãndzoasã) escu

§ zãpãliri/zãpãlire (zã-pã-lí-ri) sf zãpãliri (zã-pã-lírĭ) – atsea tsi s-fatsi cãndu cariva zãpãleashti pri cariva; jirtuiri, jurtuiri, pãliri, agudiri
{ro: acţiunea de a biciui; biciuire}
{fr: action de frapper de verges}
{en: action of whipping, of lashing}

§ pãlescu3 (pã-lés-cu) vb IV pãlii (pã-líĭ), pãleam (pã-leámŭ), pãlitã (pã-lí-tã), pãliri/pãlire (pã-lí-ri) – (unã cu zãpãlescu)
ex: pãlea-lj (cãrtsãnea-lj) niscãnti

§ pãlit3 (pã-lítŭ) adg pãlitã (pã-lí-tã), pãlits (pã-lítsĭ), pãliti/pãlite (pã-lí-ti) – (unã cu zãpãlit)

§ pãliri3/pãlire (pã-lí-ri) sf pãliri (pã-lírĭ) – (unã cu zãpãliri)

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã