DICTSIUNAR XIYISITU ONLINE A LIMBÃLJEI ARMÃNEASCÃ  
ABCDEFGHIJKLMNOPQRSTUVWXYZ


Dictsiunar: Tuti ; Zboarã: Di iutsido; (cama multi...)

bat1

bat1 (bátŭ) (mi) vb III shi II bãtui (bã-túĭ), bãteam (bã-teámŭ), bãtutã (bã-tú-tã), batiri/batire (bá-ti-ri) shi bãteari/bãteare (bã-teá-ri) –
1: agudescu (dipriunã cu bushlu, cu mãna, cu cioclu, etc. tsiva i pri cariva); asun (cloputlu, la poartã, etc.); dau unã bãteari (pãrjinã, pãparã, pipiritsã, pistili, pãndzã, shcop, tsurtsufi, chiutecã, etc.);
2: anãchisescu tu-unã alumtã; ãnvingu, azvingu, lj-u pot;
3: li scot gljindili sexuali (tri prãvdzã) tra s-u fac stearpã; scuchescu, ciucutescu, dzigãrescu;
4: nji sã ngroashi cheala di la mãnã (cãndu fac lucru greu cu mãna goalã) icã di la cicioari (cãndu imnu multu shi nu-nj si uidisescu ghini, pãputsãli); fac bãtãturi (la mãnã, cicior, etc.);
(expr:
1: mi bat di iuva = mi min di iuva, mi njishcu di iuva;
2: bat cãljurli = escu pit cãljuri, alag multu, cutriir prit multi locuri;
3: bat naljurea = zburãscu glãrinj, papardeli;
4: nj-bat caplu = minduescu, cilistãsescu, mi pidipsescu, munduescu, vãsãnipsescu multu tra s-aduchescu tsiva, sã-lj dau di cali a unui lucru;
5: nj-bati caplu cariva, mi bati la cap = nu mi-alasã isih, nj-dzãtsi (nj-caftã) dipriunã idyiul lucru;
6: nj-bati inima = inima-nj si minã, nj-ciucuteashti, canda-nj da cu cioclu, cã mi-aflu tu-unã mari singhinisi (sinhisi, imotsii), unã mari lãhtarã, etc.;
7: bat ocljilj = min peanili di oclji, agonja sh-di multi ori cu-arada;
8: bati grãndina = cadi grãndina, agudeashti loclu sh-aspardzi atseali tsi s-aflã pri el;
9: bati vimtul = ari vimtu, s-minã aera;
10: amarea bati tãlazi = amarea fatsi tãlazi, s-mutã tãlazi dit amari;
11: lj-bati prumuveara = lj-si duc tuti lucrili ambar;
12: s-ti batã Dumnidzãlu = s-ti pidipseascã (s-ti culãseascã, s-tsã u toarnã) Dumnidzãlu trã lucrili arali tsi nj-ai faptã;
13: bat laptili = cu bãtearea-a laptilui tu bãtin, scot umtul sh-lu fac laptili dalã;
14: lj-bãtu oara = lj-vinji oara;
15: cãnili bati = cãnili alatrã;
16: bat s-aflu = caftu s-aflu;
17: s-bat luchili (tu pãnticã) = nj-easti multã foami;
18: tini-l bats shi el sã ngrashi = tini vrei sã-lj ljai dit puteari shi el s-fatsi cama vãrtos, cama dishteptu, tu loc s-chearã, el amintã)
{ro: bate, suna, învinge, castra, face bătături}
{fr: battre, sonner, vaincre, chatrer, faire des cors, des callosités}
{en: beat, strike, ring (a door, a bell, etc.), vanquish, castrate, get calluses}
ex: u bãtea mãrata di featã; l-bãturã (lj-deadirã un shcop) aseara di-l featsirã pistili; Pisuderea cã nu s-bati (nu poati s-hibã azvimtu); cloputi di jali bãtea (asuna) prit surini; s-avdu cum bat (asunã) cloputli di la birbets; jilos cupiili (cloputli di la cupii) bat (asunã); bati (asunã) toaca-atsea di lemnu; cari sh-bati muljarea, ãsh bati caplu, cari sh-bati mula, ãsh bati punga; bati (agudea-u, ciucutea-u) cheatra aestã cã easti ishitã; bati (agudea-l cu cioclu) herlu pãnã-i caldu (= zbor, dzãcã, pruverbu: fã-l un lucru cãndu lipseashti, unãshunã, nu lu-alasã tri ma nclo!); lji s-avea bãtutã mãnjli di teslã, di prioni; nu s-bãtea

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

drãshtealã

drãshtealã (drãsh-teá-lã) sf drãshtelj (drãsh-téljĭ) – unã soi di bãtanji (bãtalji) faptã s-lucreadzã cu apa di la-arãu, iu s-agudescu (cu ciocuti di lemnu) tsãsãturi di lãnã (malina, shiaclu, adimtul, vilendzãli, etc.); grãshtealã, bãtanji, bãtalji, mãndanji; (fig: drãshtealã = (i) loclu iu s-aflã drãshteala, cu apa tsi curã agonja cãndu s-agudeashti di-unã cheadicã (loc, cheatrã, etc.) n cali; vãltoari, tsãfuni, viro, zuryio (ii) (ca adg) ud, muceali)
{ro: dârstă}
{fr: sorte de moulin à foulon}
{en: a kind of fuller}
ex: la drãshtealã shi la moarã; Avdela avea trei drãshtelj; duc vilendzãli la drãsh-tealã; scãrchi arãzboilu, sã s-ducã la drãshtealã (tsifuni, vãltoari) ncãrcatã, sh-di la drãshtealã la bãtanji; nj-yini din pãzari ud, drãshtealã (muceali); ti doari caplu, du-ti la drãshtealã (ca s-ti doarã ma multu!)

§ grãshtealã (grãsh-teá-lã) sf grãshtelj (grãsh-téljĭ) – (unã cu drãshtealã)

§ ndrãshtescu (ndrãsh-tés-cu) vb IV ndrãshtii (ndrãsh-tíĭ), ndrãshteam (ndrãsh-teámŭ), ndrãshtitã (ndrãsh-tí-tã), ndrãshtiri/ndrãshtire (ndrãsh-tí-ri) – bat la (bat tu) drãshtealã tsãsãturi di lãnã (ca malinã, shiac, vilendzã, etc.); ndrãshtedz, bãtãnjusescu, bãtãljusescu; (fig: (trã njits) ndrãshtescu = mi ud, ud culupanlu; nj-fac apa tu scutã)
{ro: da la drâstă}
{fr: faire passer dans le moulin à foulon}
{en: full, pass through fuller}
ex: nu li avea ninga ndrãshtitã; nu-nj li ndrãshti ghini; si ndrãshti (fig: s-featsi ud, muceali)

§ ndrãshtit (ndrãsh-títŭ) adg ndrãshtitã (ndrãsh-tí-tã), ndrãshtits (ndrãsh-títsĭ), ndrãshtiti/ndrãshtite (ndrãsh-tí-ti) – tsi fu dat (bãtut shi cãlcat) la drãshtealã; ndrãshtat, bãtãnjusit bãtãljusit
{ro: dat la piuă}
{fr: passé par le moulin à foulon}
{en: fulled}
ex: adusi shiac ndrãshtit (tsi fu tricut la drãshtealã); eara ndrãshtit njiclu (fig: eara ud njiclu, avea faptã pri el), tr-atsea nu acumtinea

§ ndrãshti-ri/ndrãshtire (ndrãsh-tí-ri) sf ndrãshtiri (ndrãsh-tírĭ) – atsea tsi s-fatsi cãndu unã tsãsãturã di lãnã easti bãtutã sh-cãlcatã la drãshtealã; ndrãshtari, bãtãnjusiri, bãtãljusiri

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

mitanji/mitanje

mitanji/mitanje (mi-tá-nji) sf mitãnj (mi-tắnjĭ) – ndzinucljarea shi ncljinarea-a truplui pãnã cãndu caplu da aproapea di loc (ca n fatsa-a unui amirã, bunãoarã), ca semnu di tinjii, ascultari i vreari; ndzinucljarea shi ncljinarea-a truplui ãn fatsa-a unei icoanã (al Dumnidzã) ca semnu cã-lj cãftãm ljirtari ti amãrtiili tsi-avem faptã
{ro: mătanie}
{fr: prosternation, génuflexion}
{en: prostration, genuflexion}
ex: fãtsea cruts shi mitãnj la Stãmãrii; ma mitãnj ca vãrnã dzatsi fãts-tsã seara la culcari; fã multi mitãnj s-ti ljartã Dumnidzã; pragmaticolu nj-deadi s-fac shaidzãts di mitãnj

§ mitãnjusescu (mi-tã-njĭu-sés-cu) (mi) vb IV mitãnjusii (mi-tã-njĭu-síĭ), mitãnjuseam (mi-tã-njĭu-seámŭ), mitãnjusitã (mi-tã-njĭu-sí-tã), mitãnjusiri/mitãnjusire (mi-tã-njĭu-sí-ri) – fac mitãnj dinintea-a unui om (a unei icoanã); pricunoscu c-am faptã un alatus shi-nj caftu ljirtari; nj-pari arãu di lucrili tsi-am faptã; mi fac pishman; mitunjusescu, tunusescu, tunisescu, tunjisescu, tãnjusescu, pishmãnipsescu
{ro: se căi}
{fr: se repentir, regretter}
{en: be sorry, repent, regret}

§ mitãnjusit (mi-tã-njĭu-sítŭ) adg mitãnjusitã (mi-tã-njĭu-sí-tã), mitãnjusits (mi-tã-njĭu-sítsĭ), mitã-njusiti/mitãnjusite (mi-tã-njĭu-sí-ti) – tsi-ari faptã mitãnj; tsi ari pricunuscutã arãulu tsi featsi shi-sh caftã ljirtari; tsi s-ari faptã pishman; pãrut arãu; mitunjusit, tunusit, tunisit, tunjisit, tãnjusit, pishmãnipsit
{ro: căit}
{fr: repenti, regretté}
{en: sorry, repented, regretted}
ex: ca mitãnjusit (pishmãnipsit, pãrut arãu) ti ved

§ mitãnjusiri/mitãnjusire (mi-tã-njĭu-sí-ri) sf mitãnjusiri (mi-tã-njĭu-sírĭ) – atsea tsi s-fatsi cãndu cariva s-mitãnjuseashti; mitunjusiri, tunusiri, tunisiri, tunjisiri, tãnjusiri, pishmãnipsiri
{ro: acţiunea de a se căi; căire}
{fr: action de se repentir, de regretter}
{en: action of being sorry, of repenting, of regretting}

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

pishman

pishman (pish-mánŭ) adg pishmanã (pish-má-nã), pishmanj (pish-mánjĭ), pishmani/pishmane (pish-má-ni) – tsi easti pãrut arãu (tunusit, mitãnjusit) di-atseali tsi ari faptã; tunusit, tunisit, tunjisit, tãnjusit; mitunjusit, mitãnjusit, pishmãnipsit;
(expr: hagi-pishman = tsi s-featsi pishman ma multu di tuts)
{ro: care se căieşte, căit}
{fr: qui se repent, repenti}
{en: who is sorry, repented}
ex: si-nj ti fats pishmanã (s-tsã parã-arãu, s-ti tunuseshti), moarte; nacã vrei s-ti fats hagi-pishman?
(expr: pishman ma multu di tuts)

§ pishmani adv invar – starea (catandisea) tu cari s-aflã cariva tsi s-fatsi pishman
{ro: stare de căinţă}
{fr: état de celui qui se repente}
{en: state of the one repenting}
ex: s-turnã, s-featsi pishmani; tuts shi tuti va vã fãtsets pishmani; puitim casa, lj-ded cãpari sh-dupã nã giumitati di sãhati s-featsi pishmani

§ pishmã-nipsescu (pish-mã-nip-sés-cu) (mi) vb IV pishmãnipsii (pish-mã-nip-síĭ), pishmãnipseam (pish-mã-nip-seámŭ), pishmãnipsitã (pish-mã-nip-sí-tã), pishmãnipsiri/pishmãnipsire (pish-mã-nip-sí-ri) – nj-pari arãu di lucrili tsi-am faptã; pricunoscu c-am faptã un alatus shi-nj caftu ljirtari; mi fac pishman; tunusescu, tunisescu, tunjisescu, tãnjusescu; mitunjusescu, mitãnjusescu
{ro: căi}
{fr: se repentir, regretter}
{en: be sorry, repent, regret}

§ pishmãnipsit (pish-mã-nip-sítŭ) adg pishmãnipsitã (pish-mã-nip-sí-tã), pishmãnipsits (pish-mã-nip-sítsĭ), pishmãnipsiti/pishmãnipsite (pish-mã-nip-sí-ti) – tsi s-ari faptã pishman; tsi-lj pari-arãu di tsi ari faptã; pãrut arãu; tunusit, tunisit, tunjisit, tãnjusit; mitunjusit, mitãnjusit
{ro: căit}
{fr: repenti, regretté}
{en: sorry, repented, regretted}

§ pishmãnipsiri/pishmãnipsire (pish-mã-nip-sí-ri) sf pishmãnipsiri (pish-mã-nip-sírĭ) – atsea tsi s-fatsi cãndu cariva s-mitunjuseashti, s-pishmãnipseashti; tunusiri, tunisiri, tunjisiri, tãnjusiri; mitunjusiri, mitãnjusiri

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

tunusescu

tunusescu (tu-nu-sés-cu) (mi) vb IV tunusii (tu-nu-síĭ), tunuseam (tu-nu-seámŭ), tunusitã (tu-nu-sí-tã), tunusiri/tunusire (tu-nu-sí-ri) – nj-pari arãu di lucrili tsi-am faptã; pricunoscu c-am faptã un alatus shi-nj caftu ljirtari; mi fac pishman; tunisescu, tunjisescu, tãnjusescu; mitunjusescu, mitãnjusescu, pishmãnipsescu;
(expr: s-tunusi cã s-featsi = zbor tsi s-dzãtsi tr-atsel tsi easti linãvos, tsi-lj pari-arãu cã s-amintã)
{ro: căi}
{fr: se repentir, regretter}
{en: be sorry, repent, regret}
ex: aush shi tiniri, yinits tra s-nã tunusim (s-pricunushtem c-avem faptã lãets shi s-nã cãftãm ljirtari); disfã-ts ocljilj ghini, ca s-nu ti tunuseshti (s-nu ti fats pishman) apoea; di-itsi featsi, s-tunusi; tora furlu s-tunusi; plãndzi amar shi s-tunuseashti; s-tunusi multu cãndu s-mindui; s-tunusi (lj-pãru arãu) shi nu va si nsoarã; mi tunusii tora, ma tsi u vrei; s-tunusi (lj-pãru arãu) shi sh-lo cãparea nãpoi

§ tunusit (tu-nu-sítŭ) adg tunusitã (tu-nu-sí-tã), tunusits (tu-nu-sítsĭ), tunusiti/tunusite (tu-nu-sí-ti) – tsi s-ari faptã pishman; tsi ari pricunuscutã arãulu tsi featsi; pãrut arãu; tunisit, tunjisit, tãnjusit; mitunjusit, mitãnjusit, pishmãnipsit
{ro: căit}
{fr: repenti, regretté}
{en: who feels sorry, who is repented, who has regretted}

§ tunusiri/tunusire (tu-nu-sí-ri) sf tunusiri (tu-nu-sírĭ) – atsea tsi s-fatsi cãndu cariva s-tunuseashti; tunisiri, tunjisiri, tãnjusiri; mitunjusiri, mitãnjusiri, pishmãnipsiri
{ro: acţiunea de a se căi, căire}
{fr: action de se repentir, de regretter}
{en: action of being sorry, of repenting, of regretting}
ex: tunusirea easti unã mari curari a suflitlui; sade dureari shi tunusiri

§ tunisescu (tu-ni-sés-cu) (mi) vb IV tunisii (tu-ni-síĭ), tuniseam (tu-ni-seámŭ), tunisitã (tu-ni-sí-tã), tunisi-ri/tunisire (tu-ni-sí-ri) – (unã cu tunusescu)

§ tunisit (tu-ni-sítŭ) adg tunisitã (tu-ni-sí-tã), tunisits (tu-ni-sítsĭ), tunisiti/tunisite (tu-ni-sí-ti) – (unã cu tunusit)

§ tunisiri/tunisire (tu-ni-sí-ri) sf tu-nisiri (tu-ni-sírĭ) – (unã cu tunusiri)

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn