DICTSIUNAR XIYISITU ONLINE A LIMBÃLJEI ARMÃNEASCÃ  
ABCDEFGHIJKLMNOPQRSTUVWXYZ


Dictsiunar: Tuti ; Zboarã: Di iutsido; (cama multi...)

apãrãtsescu

apãrãtsescu (a-pã-rã-tsés-cu) vb IV apãrãtsii (a-pã-rã-tsíĭ), apãrã-tseam (a-pã-rã-tseámŭ), apãrãtsitã (a-pã-rã-tsí-tã), apãrãtsiri/apã-rãtsire (a-pã-rã-tsí-ri) –1: fug sh-alas singur unã hiintsã i un lucru; alas un loc si s-aspargã di nimutriri shi s-agiungã irnjiu; pãrã-tsescu, apãrãsescu, pãrãsescu, apãrnãsescu, pãrnãsescu, apãrnisescu, pãrnisescu, apãrnjisescu, pãrnjisescu, prãhtisescu, brãhtisescu, apãryisescu, pãryisescu, pãrãtisescu, pãrsescu;
2: trag mãnã di la un lucru; mi-alas di un lucru (di-unã pisti, di tsi am dzãsã, etc.); dzãc cã nu easti dealihea lucrul trã cari-nj si spuni cã easti dealihea; arnisescu
{ro: părăsi, abandona; renunţa, nega, dezavua, renega}
{fr: abandonner, délaisser; renoncer, nier, renier}
{en: abandon, desert; renounce, deny, disavow}
ex: nu vru s-lj-apãrãtseascã (s-lj-alasã singuri)

§ apãrãtsit (a-pã-rã-tsítŭ) adg apãrãtsitã (a-pã-rã-tsí-tã), apãrãtsits (a-pã-rã-tsítsĭ), apãrãtsiti/apãrãtsite (a-pã-rã-tsí-ti) – tsi easti alãsat singur; tsi easti alãsat si s-aspargã di nimutriri; (lucru) di la cari s-ari traptã mãna; (pisti) tsi easti arnisitã; pãrãtsit, apãrãsit, pãrãsit, apãrnãsit, pãrnãsit, apãrnisit, pãrnisit, apãrnjisit, pãrnjisit, prãhtisit, brãhtisit, apãryisit, pãryisit, pãrãtisit, pãrsit, arnisit
{ro: părăsit, abandonat, etc.}
{fr: abandonné, délaissé, etc.}
{en: abandoned, deserted, etc.}

§ apãrãtsiri/apãrãtsire (a-pã-rã-tsí-ri) sf apãrãtsiri (a-pã-rã-tsírĭ) – atsea tsi s-fatsi cãndu s-apãrãtseashti tsiva i cariva; pãrãtsiri, apãrãsiri, pãrãsiri, apãrnãsiri, pãrnãsiri, apãrnisiri, pãrnisiri, apãrnjisiri, pãrnjisiri, apãryisiri, pãryisiri, prãhtisiri, brãhtisiri, pãrãtisiri, pãrsiri, arnisiri
{ro: acţiunea de a părăsi, de a abandona, etc.; părăsire, abandonare, etc.}
{fr: action d’aban-donner, de délaisser, etc.}
{en: action of abandoning, of deserting, etc.}

§ pãrãtisescu (pã-rã-ti-sés-cu) vb IV pãrãtisii (pã-rã-ti-síĭ), pãrãtiseam (pã-rã-ti-seámŭ), pãrãtisitã (pã-rã-ti-sí-tã), pãrãtisi-ri/pãrãtisire (pã-rã-ti-sí-ri) – (unã cu apãrãtsescu)

§ pãrãtisit (pã-rã-ti-sítŭ) adg pãrãtisitã (pã-rã-ti-sí-tã), pãrãtisits (pã-rã-ti-sítsĭ), pãrãtisiti/pãrãtisite (pã-rã-ti-sí-ti) – (unã cu apãrãtsit)

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

harami/harame

harami/harame (ha-rá-mi) sf invar, adv – lucru amintat cu nindriptati (cu minciunj, fãrã ca s-aibã ndreptu, fãrã ca s-lu-axizeascã, etc.); pi nindreptu; cu strãmbãtati; s-nu veadã hãiri; s-nu-lj hibã ti bun
{ro: haram}
{fr: acquisition illicite; mal t’en prenne}
{en: thing obtained unlawfully, without merit; have no profit}
ex: di harami (di lucru amintat pi nindreptu) vãr nu s-prucupsi; harami a lor (s-nu veadã hãiri), harami s-lã hibã (s-nu lã hibã ti bun); harami vinji, harami s-dusi; harami u mãc pãnea (nu-axizea s-u mãc, nu lipsea); harami s-lji hibã (s-nu veadã hãiri di) pãnea tsi ari mãcatã la noi

§ hãrami/hãrame (hã-rá-mi) sf invar, adv – (unã cu harami)
ex: cal hãrami

§ hãrãmgi (hã-rãm-gí) adg hãrãmgioanji/hãrãmgioanje (hã-rãm-gĭŭá-nji), hãrãm-geadz (hã-rãm-gĭádzĭ), hãrãmgioanji/hãrãmgioanje (hã-rãm-gĭŭá-nji) – tsi nu lucreadzã sh-bãneadzã mash dit lucrul a altor oaminj; tsi easti timbel shi lji ngreacã s-lucreadzã; tsi sh-cheari chirolu alãgãndalui prit cãljuri fãrã s-facã tsiva
{ro: parazit}
{fr: qui vit aux dépens des autres}
{en: parasite}

§ haramufai (ha-ra-mu-fáĭ) sm haramufaeanj (ha-ra-mu-fá-ĭanjĭ) – om tsi nu para lu-arãseashti (lj-angreacã multu tra) s-facã un lucru; om tsi lu-arãseashti s-hãlãndãreascã shi sã sh-treacã oara fãrã s-facã tsiva; haileas, aduliftu, acãmat, blanes, cumban, hain, hãin, edec, linãvos, linos, tãvlãmbã, timbel, armãsãtor, tindu-gomar, cioari tu cinushi
{ro: trântor, pierde-vară}
{fr: fainéant, paresseux}
{en: idler, lazybones}

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

parazit

parazit (pa-ra-zítŭ) adg parazitã (pa-ra-zí-tã), parazits (pa-ra-zítsĭ), paraziti/parazite (pa-ra-zí-ti) – yiitati (plantã i pravdã) cari bãnea-dzã pri unã altã yiitati, di la cari lja hrana (seva) sh-pri cari poati s-u lãndzidzascã icã s-lj-aducã znjii
(expr: (om) parazit = (om tsi (nu lucreadzã ma) bãneadzã mash cu paradzlj-a amintats di altu)
{ro: parazit}
{fr: parasite}
{en: parasite}

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

prãhtisescu

prãhtisescu (prãh-ti-sés-cu) vb IV prãhtisii (prãh-ti-síĭ), prãh-tiseam (prãh-ti-seámŭ), prãhtisitã (prãh-ti-sí-tã), prãhtisiri/prãh-tisire (prãh-ti-sí-ri) – fug sh-alas singur unã hiintsã i un lucru; alas un loc (unã casã) si s-aspargã di nimutriri shi s-agiungã irnjiu; brãhtisescu, apãrnãsescu, apãrãsescu, pãrãsescu, apãrãtsescu, pã-rãtsescu, apãryisescu, pãryisescu, apãrnisescu, pãrnisescu, apãrnjisescu, pãrnjisescu, pãrnãsescu, pãrãtisescu, pãrsescu
{ro: părăsi, abandona}
{fr: abandonner, délaisser}
{en: abandon, desert}
ex: di fudzits, li prãhtisits (li-apãrãtsits)

§ prãhtisit (prãh-ti-sítŭ) adg prãhtisitã (prãh-ti-sí-tã), prãhtisits (prãh-ti-sítsĭ), prãhtisiti/prãhtisite (prãh-ti-sí-ti) – tsi easti alãsat singur; tsi easti alãsat si s-aspargã di nimutriri; lucru di la cari s-ari traptã mãna; apãrnãsit, apãrãsit, pãrãsit, apãrãtsit, pãrãtsit, apãryisit, pãryisit, apãrnisit, pãrnisit, apãrnjisit, pãrnjisit, brãhtisit, pãrnãsit, pãrãtisit, pãrsit; arnisit
{ro: părăsit, abandonat}
{fr: abandonné, délaissé}
{en: abandoned, deserted}

§ prãhtisiri/prãhtisire (prãh-ti-sí-ri) sf prãhtisiri (prãh-ti-sírĭ) – atsea tsi s-fatsi cãndu s-pãrnãseashti tsiva i cariva; apãrnãsiri, apãrãsiri, pãrãsiri, apãrãtsiri, pãrãtsiri, apãryisiri, pãryisiri, apãrnisiri, pãrnisiri, apãrnjisiri, pãrnjisiri, brãhtisiri, pãrnãsiri, pãrãtisiri, pãrsiri; arnisiri
{ro: acţiunea de a părăsi, de a abandona; abandonare; renunţare}
{fr: action d’abandonner, de délaisser}
{en: action of abandoning, of deserting}

§ brãhtisescu (brãh-ti-sés-cu) vb IV brãhtisii (brãh-ti-síĭ), brãhtiseam (brãh-ti-seámŭ), brãhtisitã (brãh-ti-sí-tã), brãhtisi-ri/brãhtisire (brãh-ti-sí-ri) – (unã cu prãhtisescu)
ex: sh-brãhtisi (sh-apãrãtsi) sh-casã sh-fumealji; mi dusesh la oaminj xenj shi mi brãhtisish (mi-alãsash) la nãsh

§ brãhtisit (brãh-ti-sítŭ) adg brãhtisitã (brãh-ti-sí-tã), brãhtisits (brãh-ti-sítsĭ), brãhtisiti/brãh-tisite (brãh-ti-sí-ti) – (unã cu prãhtisit)

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

virani/virane

virani/virane (vi-rá-ni) sf virãnj (vi-rắnjĭ) – loc apãrãtsit; loc dishcljis fãrã gardu deavãrliga; loc iu s-ved ninga urmili di casi surpati; yirani, viryeani
{ro: loc viran, părăsit}
{fr: lieu abandonné, désert; emplacement où l’on voit les restes d’un édifice; lieu qui n’est pas clôturé}
{en: abandoned place (land), open space}

§ yirani/yirane (yi-rá-ni) sf yirãnj (yi-rắnjĭ) – (unã cu virani)

§ viryeani/viryeane (vir-yĭá-ni) sf viryenj (vir-yénjĭ) – loc dishcljis shi mari
{ro: loc deschis, spaţios}
{fr: lieu ouvert, spacieux}
{en: open, spacious area}
ex: patlu-i viryeani (udãlu easti dishcljis, cu loc multu)

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã