DICTSIUNAR XIYISITU ONLINE A LIMBÃLJEI ARMÃNEASCÃ  
ABCDEFGHIJKLMNOPQRSTUVWXYZ


Dictsiunar: Tuti ; Zboarã: Di iutsido; (cama multi...)

dicuhturã

dicuhturã (dhi-cuh-tú-rã) sf dicuhturi (dhi-cuh-túrĭ) – pulj tsi sh-u-adutsi cu-unã turturã (agru-pilister, pãrumbu), cu peanili murni-grivi pi pãltãri sh-pãnticã, sh-cu-un ghir lai pi gushi; guguci, gugufcã, gugufci, dudii, fasã
{ro: guguştiucă}
{fr: ramier}
{en: ring dove, wild pigeon}

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

dudii/dudie

dudii/dudie (du-dí-i) sf dudii (du-díĭ) – agru-pilister (pãrumbu, culumbu), pulj tsi sh-u-adutsi cu turtura, cu peanili murni-grivi pi pãltãri sh-pãnticã; guguci, gugufcã, gugufci, fasã, dicuhturã; (fig: dudii = (i) fiticã mushatã sh-dultsi, nveastã nauã, vrutã, dashi, etc.; (ii) culats (di Crãciun) faptsã maxus tra s-undzeascã cu dudiili)
{ro: porumbel sălbatec}
{fr: pigeon sauvage, pigeon ramier, tourtourelle}
{en: wild pigeon, ring dove, turtle-dove}
ex: eara mushatã ca unã dudii (guguci, culumbushi); avea nã gurã di dudii (ca di guguci); mushatã dudii (fig: fiticã mushatã), di sum pirvulii; nu-nj plãndzi pãrumbã, nu-nj ti nvirinã, dudii (fig: dashi); di sivdaea tsi-am tri tini, o dudi’, dudia-a (fig: vruta-a) mea!; luna albã, curatã ca nã dudii (fiticã) arushinoasã; s-frãndzi ca dudii (fig: nveastã nauã); datã lj-am unã flurii,-a atsiljei njicã dudii (nvisticã nauã)

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

fasã

fasã (fá-sã) sf fãsi (fắsĭ) – agru-pilister (pãrumbu, culumbu), pulj tsi sh-u-adutsi cu turtura, cu peanili murni-grivi pi pãltãri sh-pãn-ticã; guguci, gugufcã, gugufci, dudii, dicuhturã
{ro: porumbel săl-batec}
{fr: pigeon sauvage, pigeon ramier}
{en: wild pigeon, ring dove}

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

guguci3/guguce

guguci3/guguce (gu-gú-ci) sf guguci/guguce (gu-gú-ci) – pulj tsi sh-u-adutsi cu-unã turturã (agru-pilister, pãrumbu), cu peanili murni-grivi pi pãltãri sh-pãnticã, sh-cu-un ghir lai pi gushi; gugufcã, gugufci, dudii, fasã, dicuhturã
{ro: guguştiucă}
{fr: ra-mier}
{en: ring dove, wild pigeon}
ex: gugucili bãneadzã pãreclji, pãreclji; nã gurã di guguci

§ gugufci/gugufce (gu-gúf-ci) sf gugufci/gugufce (gu-gúf-ci) – (unã cu guguci3)

§ gugufcã (gu-gúf-cã) sf guguftsi/guguftse (gu-gúf-tsi) – (unã cu guguci3)

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

pilister

pilister (pi-lis-térŭ) sm, sf pilisterã (pi-lis-té-rã), pilisteri (pi-lis-térĭ), pilisteri/pilistere (pi-lis-té-ri) – pulj mari cãt unã gai, cu peanili tsi pot s-lja hroma albã, murnã, lai, etc., cu dintana shcurtã, cari poati s-bãneadzã sh-agru, ma di-aradã bãneadzã imir piningã casili-a oaminjlor; pirister; purumbu, pãrumbu, purung
{ro: porumbel}
{fr: pigeon, colombe}
{en: pigeon, dove}
ex: doi pi-listeri, pitricuts di feata alantã, vinjirã shi shidzurã; feata tu fugã sh-lo shi pilisterlji cu paea-alantã; pitreatsi ninga un pilister cu cartea ligatã di gushi

§ pirister (pi-ris-térŭ) sm piristeri (pi-ris-térĭ) – (unã cu pilister)

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

purumbu

purumbu (pu-rúm-bu) sm, sf purumbã (pu-rúm-bã), purunghi (pu-rún-ghi), purumbi/purumbe (pu-rúm-be) – pulj mari cãt unã gai, cu peanili tsi pot s-lja hroma albã, murnã, lai, etc., cu dintana shcurtã, cari poati s-bãneadzã sh-agru, ma di-aradã bãneadzã imir piningã casili-a oaminjlor; pãrumbu, purung; culumbu, culumbush, pilister;
(expr:
1: easti ca un purumbu = easti (i) om imir, mushat, livendu, dultsi, dash, vrut, etc.; (ii) ficiuric, fiticã;
2: s-vor ca doi pãrunghi; bãneadzã ca doi purunghi = s-vor multu, sh-tut chirolu s-bashi, s-diznjardã, s-hãidipsescu)
{ro: porumbel}
{fr: pigeon, colombe}
{en: pigeon, dove}
ex: unã cãciubã yirminoasã, sum cãciubã nã livadi, sum livadi dauã-arveli, sum arveli doi purunghi, sum purunghi un shoput cu dauã shulinari, sum shoput unã moarã, sum moarã un cioc (angucitoari: caplu-a omlui); un purumbu albu ca neaua azbuirã; acãtsai un purumbu; acumpãrã doi purunghi (pilisteri) mushats; featili giuca ca purumbi, s-ti lja haraua!; nu-nj plãndzi, purumbã, nu-nj ti nvirinã, dudie!; ca doi purunghi (pilisteri) aspãreats; ca nishti purumbi lãi; canda eara un purumbu
(expr: eara mushat); s-lji bãneadzã purumbul shi purumba
(expr: ficiorlu sh-feata); gione purumb
(expr: livendu), gione-alãvdat; featã moi, purumba-a mea
(expr: dasha, vruta-a mea); curatã ca purumba

§ purung (pu-rúngŭ) sm purunghi (pu-rún-ghi) – (unã cu purumbu)
ex: ts-avea nã gurã di purung (pilister)

§ pãrumbu (pã-rúm-bu) sm, sf pãrumbã (pã-rúm-bã), pãrunghi (pã-rún-ghi), pãrumbi/pãrumbe (pã-rúm-be) – (unã cu purumbu)
ex: pãunlu shi pãrumbul (pilisterlu); nu-nj plãndzi pãrumbã
(expr: mushata, dasha-a mea); doi pãrunghi, ca doi sori; tsi pãrunghi!
(expr: tsi mushats, tsi dultsi) s-nã bãneadzã!; iu, pãrunghilj
(expr: dashlji) a mei?; muljerli, zvelti, pãrumbili nãsi, la pãndza la-arãu; ari multsã pãrunghi acasã la nãs; curatã ca pãrumba; easti ca un pãrumbu
(expr: easti imir, livendu)

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn