DICTSIUNAR XIYISITU ONLINE A LIMBÃLJEI ARMÃNEASCÃ  
ABCDEFGHIJKLMNOPQRSTUVWXYZ


Dictsiunar: Tuti ; Zboarã: Di iutsido; (cama multi...)

parapun

parapun (pa-rá-punŭ) sn parapuni/parapune (pa-rá-pu-ni) – lucru (cripari, dureari, cãnjinã) di cari cariva ari cãtse si s-plãngã; lucru trã cari nu-lj pari ghini a unui om cã-lj si featsi; plãngu, plãndzeari, cãnjinã, amãreatsã, mãrãnari, mãrinari, amãrãri, nvirinari, nvirari, cripari, nfushtari, cãnjisiri
{ro: parapon, amărâre, mâhnire, întristare}
{fr: plainte, doléances, chagrin, peine}
{en: complaint, sorrow, sadness, gloom}
ex: ãl lja parapunlu (plãngul)

§ pãrã-punjos (pã-rã-pu-njĭósŭ) adg pãrãpunjoasã (pã-rã-pu-njĭŭá-sã), pãrãpunjosh (pã-rã-pu-njĭóshĭ), pãrãpunjoasi/pãrãpunjoase (pã-rã-pu-njĭŭá-si) – tsi lu-arãseashti si s-plãngã; tsi s-plãndzi; plãnguros
{ro: plângător}
{fr: plaintif, dolent}
{en: plaintive, complainer}
ex: muljerli pãrãpunjoasi

§ parapunjarcu (pa-ra-pu-njĭár-cu) sm, sf, adg parapunjarcã (pa-ra-pu-njĭár-cã), para-punjartsã (pa-ra-pu-njĭár-tsã), parapunjartsi/parapunjartse (pa-ra-pu-njĭár-tsi) – (unã cu pãrãpunjos)

§ pãrãpunjisescu (pã-rã-pu-nji-sés-cu) (mi) vb IV pãrãpunjisii (pã-rã-pu-nji-síĭ), pãrã-punjiseam (pã-rã-pu-nji-seámŭ), pãrãpunjisitã (pã-rã-pu-nji-sí-tã), pãrãpunjisiri/pãrãpunjisire (pã-rã-pu-nji-sí-ri) – aduchescu (icã fac pri altu s-aducheascã) unã mari dureari sufliteascã (un dor greu tu inimã, unã mãrazi, cãnjinã, amãreatsã, cripari, etc.); ãnj chicã multu greu la inimã; ãnj lãescu inima; lãescu tu hicati; mi plãngu, mãrãnedz, mãrinedz, amãrãscu, nvirinedz, nviredz, cãnjisescu, crep, nfushtedz
{ro: amărî, mâhni, întrista}
{fr: affliger beaucoup, attrister}
{en: sadden, grieve, distress}
ex: tsi si-lj dzãcã sh-mã-sa s-nu-l pãrãpunjiseascã? (s-nu-l amãrascã, s-nu lu nvirineadzã?)

§ pãrãpunjisit (pã-rã-pu-nji-sítŭ) adg pãrã-punjisitã (pã-rã-pu-nji-sí-tã), pãrãpunjisits (pã-rã-pu-nji-sítsĭ), pãrãpunjisiti/pãrãpunjisite (pã-rã-pu-nji-sí-ti) – tsi aducheashti (icã fatsi pri altu s-aducheascã) unã mari dureari sufliteascã (un dor greu tu inimã, unã mãrazi, cãnjinã, amãreatsã, cripari, etc.); tsi-lj chicã multu greu; tsi-lj lãi inima; lãit tu hicati; mãrãnat, mãrinat, amãrãt, nvirinat la inimã, nvirat, cripat, nfushtat, cãnjisit

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn