DICTSIUNAR XIYISITU ONLINE A LIMBÃLJEI ARMÃNEASCÃ  
ABCDEFGHIJKLMNOPQRSTUVWXYZ


Dictsiunar: Tuti ; Zboarã: Di iutsido; (cama multi...)

bãrsii/bãrsie

bãrsii/bãrsie (bãr-sí-i) sf bãrsii (bãr-síĭ) – atsea tsi-armãni dupã tsi yimishili suntu cãlcati tra s-lã si scoatã dzama i si s-facã yinlu; tsipurã, tsipur, cominã, cumenji, pishtinã, prishtinã, prãshtinã, prushtinã, purushtinã;
(expr: l-fac bãrsii = (i) l-fac cumãts, l-chisedz, lu zmoatic; (ii) lu mbet)
{ro: drojdie}
{fr: lie, marc (de raisin), residue, sédiment}
{en: marc (of grapes), residue, sediment}
ex: hirbem bãrsia tu cãzani shi scoatim arãchia; biu pãnã nu alãsã dicãt bãrsia i purushtina; bãrsii s-featsirã
(expr: biurã di si mbitarã multu di multu); s-ciucutirã n cali di s-featsirã bãrsii
(expr: di si zmuticarã)

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

cominã

cominã (có-mi-nã) sf fãrã pl – atsea tsi-armãni dupã tsi yimishili suntu cãlcati tra s-lã si scoatã dzama shi si s-facã yinlu; tsipurã, tsipur, bãrsii, cumenji, pishtinã, prishtinã, prãshtinã, prushtinã, purushtinã, langhir
{ro: drojdie}
{fr: lie, marc (de raisin), residue, sédiment}
{en: marc (of grapes), residue, sediment}

§ cumenji/cumenje (cu-mé-nji) sf fãrã pl – (unã cu cominã)

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

langhir1

langhir1 (lán-ghirŭ) sm langhiri (lán-ghirĭ) – atsea tsi-armãni dupã tsi auãli (yimishili) suntu cãlcati shi stoarsi tra s-lã si scoatã dzama shi si s-facã yinlu; cominã, cumenji, pishtinã, prishtinã, prãshtinã, prushtinã, purushtinã, tsipurã, tsipur, bãrsii
{ro: tescovină, drojdie}
{fr: piquette, petit vin, marc (de raisin)}
{en: marc; pulp residue left after the juice has been pressed from grapes}

§ langhir2 (lán-ghirŭ) adg langhirã (lán-ghi-rã), langhiri (lán-ghirĭ), langhiri/langhire (lán-ghi-ri) – (lucru) tsi easti curat shi limpidi ca crustalu, di s-veadi multu ghini prit nãs; curat, limpid, limpidi, lãgarã, lãgãros
{ro: limpede, clar}
{fr: clair, limpide}
{en: clear}
ex: apa-a izvurlui easti langhirã (limpidi, lãgãroasã); geamlu easti langhir (curat, limpidi)

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

prishtinã

prishtinã (prísh-ti-nã) sf prishtinj (prísh-tinjĭ) – atsea tsi-armãni dupã tsi yimishili (auãli) suntu cãlcati tra s-lã si scoatã dzama i si s-facã yinlu; tsipurã, tsipur, bãrsii, cominã, cumenji, pishtinã, prãshtinã, prushtinã, purushtinã
{ro: drojdie}
{fr: marc (de raisin)}
{en: marc (of grapes)}
ex: prishtinã di-auã

§ prãshtinã (prắsh-ti-nã) sf prãshtinj (prắsh-tinjĭ) – (unã cu prishtinã)

§ prushtinã (prúsh-ti-nã) sf prushtinj (prúsh-tinjĭ) – (unã cu prishtinã)
ex: arãchii di prushtinã

§ pishtinã (písh-ti-nã) sf pishtinj (písh-tinjĭ) – (unã cu prishtinã)

§ purushtinã (pu-rúsh-ti-nã) sf purushtinj(?) (pu-rúsh-tinjĭ) – (unã cu prishtinã)
ex: biu pãnã nu alãsã dicãt bãrsia i purushtina

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

stipsi/stipse

stipsi/stipse (stíp-si) sf stipsuri (stíp-surĭ) – unã soi di cheatrã cu cari s-limpidzashti shi s-curã apa (stipsunerea, etc.) sh-cu cari yeatsrãlj u bagã ca yitrii pi cheali (si stringã chealea, arãnjli sh-vinili di sãndzi, etc.)
{ro: piatră acră}
{fr: alun}
{en: alum}
ex: vãpsii cu stipsi; cu stipsi s-limpidzashti apa turburã

§ stipsune-ri/stipsunere (stip-su-né-ri) sf stipsuneri (stip-su-nérĭ) – atsea tsi-armãni dupã tsi lã si scoati dzama dit poami, ca purni (agru-meari, agru-gortsã, etc.), cu hirbearea, chisarea, aprindearea, sh-cu cari armãnjlji buisescu lucri di lãnã; prishtinã, prãshtinã, prushtinã, purushtinã, bãrsii, tsipur, cumenji
{ro: borhot}
{fr: marc, résidu de pommes ou de prunes ou de poires sauvages}
{en: mark, residue from apples, plums, wild pears, etc.}

§ stipsusescu (stip-su-sés-cu) vb IV stipsusii (stip-su-síĭ), stipsuseam (stip-su-seámŭ), stipsusitã (stip-su-sí-tã), stipsusiri/stipsusire (stip-su-sí-ri) – dau cu stipsi tsãsãturi di lãnã cãndu li buisescu; buisescu tsãsãturi di lãnã cu hirbearea-a lor tu dzama di stipsuneri prota shi, deapoea, dupã hirbeari, cu pispilirea di pulbiri di arizari pristi tsãsãturi (tra s-nu-algheascã cu chirolu)
{ro: vopsi cu “stipsuneri”}
{fr: colorer des tissus de laine dans la “stipsuneri”}
{en: color wool fabric in the “stipsuneri”}

§ stipsusit (stip-su-sítŭ) adg stipsusitã (stip-su-sí-tã), stipsusits (stip-su-sítsĭ), stipsusiti/stipsusite (stip-su-sí-ti) – tsi s-ari buisitã tu stipsuneri
{ro: vopsit cu “stipsuneri”}
{fr: (tissu de laine) coloré dans la “stipsuneri”}
{en: wool fabric colored in the “stipsuneri”}

§ stipsusiri/stipsusire (stip-su-sí-ri) sf stipsusiri (stip-su-sírĭ) – atsea tsi s-fatsi cãndu tsãsãturi di lãnã suntu buisiti cu stipsi shi stipsuneri
{ro: acţiunea de a vopsi cu “stipsuneri”}
{fr: action de colorer des tissus de laine dans la “stipsuneri”}
{en: action of coloring wool fabric in the “stipsuneri”}

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

tsipur2

tsipur2 (tsí-purŭ) sn tsipuri/tsipure (tsí-pu-ri) – atsea tsi-armãni dupã tsi yimishili suntu cãlcati tra s-lã si scoatã dzama i si s-facã yinlu; tsipurã, bãrsii, cominã, cumenji, pishtinã, prishtinã, prãshtinã, prushtinã, purushtinã
{ro: drojdie}
{fr: lie, marc (de raisin), residue, sédiment}
{en: marc (of grapes), residue, sediment}

§ tsipurã (tsí-pu-rã) sf tsipuri/tsipure (tsí-pu-ri) – (unã cu tsipur2)

§ tsipurishi/tsipurishe (tsi-pu-rí-shi) sn, adg tsipurishi/tsipurishe (tsi-pu-rí-shi) – arãchia tsi si scoati dit tsipurlu tsi-armãni di la fãtsearea-a yinlui
{ro: rachiu făcut prin distilarea drojdiei}
{fr: eau de vie obtenu par la distillation du marc de raisin}
{en: white brandy distilled from marc of grapes}
ex: arãchia tsipurishi

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã