DICTSIUNAR XIYISITU ONLINE A LIMBÃLJEI ARMÃNEASCÃ  
ABCDEFGHIJKLMNOPQRSTUVWXYZ


Dictsiunar: Tuti ; Zboarã: Di iutsido; (cama multi...)

ciuflic

ciuflic (cĭu-flícŭ) adg ciuflicã (cĭu-flí-cã), ciuflits (cĭu-flítsĭ), ciuflitsi/ciuflitse (cĭu-flí-tsi) – tsi easti njic; tsi easti ma njic di-un njic di-aradã; dip njic; njicuts, njicshor, njicãz, njicãzan, njicãzic, njicuz, njicuzan, njicuzancu, njicuzot, njiczot, njiczu
{ro: micuţ, mititel}
{fr: mignon, tout petit}
{en: tiny, very little}
ex: njic escu, ciuflic escu, tutã oastea nvescu (angucitoari: aclu)

§ ciuflec (cĭu-flécŭ) adg ciufleacã (cĭu-fleá-cã), ciuflets (cĭu-flétsĭ), ciuflea-tsi/ciufleatse (cĭu-fleá-tsi) – (unã cu ciuflic)

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

ihtizai/ihtizae

ihtizai/ihtizae (ih-ti-zá-i) sf ihtizãi (ih-ti-zắĭ) – atsea tsi lipseashti ca un lucru si s-facã (s-hibã ghini, etc.); atsea tsi-lj lipseashti a unui tra sã-sh treacã bana cum sh-u va; ihtizã, htizã, lipsitã, nivolji, ananghi
{ro: lipsă, necesitate}
{fr: besoin, nécessité}
{en: lack, necessity}
ex: am mari ihtizai (ananghi) di-aestã lugurii; ihtizai (ananghi) am mini ta s-grescu; s-alumtã cu ihtizãili (anãnghiurli) a banãljei; avurã ihtizai (ananghi) ca s-aleagã un amirã

§ ihtizã (ih-ti-zắ) sm ihtizadz (ih-ti-zádzĭ) – (unã cu ihtizai)

§ htizã (hti-zắ) sm htizadz (hti-zádzĭ) – (unã cu ihtizai)
ex: am mari htizã (nivolji, ananghi)

§ itizãescu (i-ti-zã-ĭés-cu) (mi) vb IV itizãii (i-ti-zã-íĭ), itizãeam (i-ti-zã-ĭámŭ), itizãitã (i-ti-zã-í-tã), itizãiri/itizãire (i-ti-zã-í-ri) – nj-lipseashti tsiva, easti ihtizai
{ro: mizerifica}
{fr: occasioner des besoins}
{en: make someone to lack something}
ex: shi itizãeashti (shi ihtizai easti) fumealja di cu njicãzã

§ itizãit (i-ti-zã-ítŭ) adg itizãitã (i-ti-zã-í-tã), itizãits (i-ti-zã-ítsĭ), itizãiti/itizãite (i-ti-zã-í-ti) – tsi easti ihtizai
{ro: mizerificat}
{fr: occasioné des besoins}
{en: made to lack something}

§ itizãi-ri/itizãire (i-ti-zã-í-ri) sf itizãiri (i-ti-zã-írĭ) – atsea tsi s-fatsi cãndu easti ihtizai
{ro: acţiunea de a mizerifica}
{fr: action d’occasioner des besoins}
{en: action of making someone to lack something}

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

mushat1

mushat1 (mu-shĭátŭ) adg mushatã (mu-shĭá-tã), mushats (mu-shĭátsĭ), mushati/mushate (mu-shĭá-ti) – harea tsi fatsi unã hiintsã i un lucru s-aibã unã videari tsi u-ariseashti ocljul; harea tsi u-ari boatsea i cãnticlu a curi avdzãri u-ariseashti ureaclja; harea tsi u-ari unã anjurizmã s-u-ariseascã narea-a omlui; undzit, harish, pripsit, ligat;
(expr:
1: tser mushat = tser sirin, dzuã cu soari;
2: am cundilj mushat = ngrãpsescu zboarã, isturii, cãntitsi, etc. mushati;
3: (featã) mushatã ca steaua (luna, soarili, lutseafirlu, etc.); (featã) mushatã ca s-u beai tu cupã (scafã); (featã) mushatã ca sã-lj ljai caplu (s-tsã lja ocljilj; s-tsã cheri mintea; cum cu grailu nu s-aspuni, etc.) = (featã) tsi easti multu mushatã, ca dit pirmithi;
4: Mushata-a Loclui; Mushata-a Mushatilor = featã multu mushatã dit pirmithili armãneshti, multi ori hilji di-amirã tsi s-va cu ficiorlu (gionili) aleptu; Fatsa-a Loclui; Dultsea-a Loclui, etc.;
5: Mushatlu-a Mushatslor; Mushat-Gioni = ficior multu mushat sh-gioni dit pirmithili armãneshti, multi ori ficior di-amirã, tsi s-va cu Mushata-a Loclui; Ficior Aleptu)
{ro: frumos}
{fr: beau, joli}
{en: beautiful}
ex: vidzui nã featã mushatã; cãnta un cãntic mushat; easti loc mushat trã oaspits, sh-trã dushmanj mushat murmintu; mushatã ca nã dzãnã; cu mushatlu-a lui cundilj
(expr: cu scriarea-a lui mushatã); scrii multu mushat; lu arisescu mushatili (featili mushati); un tinir si-l beai tu scafã, ahãt mushat
(expr: un tinir tsi easti multu mushat)

§ mushat2 adv – faptu cu hari tra s-ariseascã ocljul (ureaclja, mintea, etc.); undzit, harish, pripsit, ligat
{ro: frumos}
{fr: joliment}
{en: beautifully, nicely}
ex: tsi mushat ascapitã soarili; s-aspilã, ghini, mushat; pri mini, stranjili-nj sta mushat (nj-yin ghini, nji s-uidisescu, nj-undzescu ghini)

§ mushitic (mu-shi-tícŭ) adg mushiticã (mu-shi-tí-cã), mushitits (mu-shi-títsĭ), mushititsi/mushititse (mu-shi-tí-tsi) – njic sh-mushat; zbor tsi s-dzãtsi ma multu trã hãidipsiri a unui njic cã easti mushat; mushutic, mushiticãz
{ro: frumuşel}
{fr: joliet, joli, gentil}
{en: beautiful, nice}
ex: si sh-adunã suflitlu shi s-plãngã mushutica (fitica njicã sh-mushatã); shoaric mushutic (njic sh-mushat); nã niveastã mushiticã; ficior mushitic (mushat)

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

njic1

njic1 (njícŭ) adg njicã (njí-cã), njits (njítsĭ), njits (njítsĭ) – tsi easti ma minut di unã boi nolgicã (di-aradã); tsi nu easti mari sh-necã di mesi; minut, shcurtu, apus, scundu
(expr:
1: njic ma drac = s-veadi ca njic, ma easti sarpit, irbapi, gioni, lj-u poati multu;
2: mi fac ma njic = mi-aspun tapin, u-adun coada, mi fac ma bunlu, mi-alas azvimtu, trag mãna)
{ro: mic}
{fr: petit}
{en: small, little}
ex: arãulu easti njic (strimtu, cu putsãnã apã); calea mari, calea njicã (shcurtã shi strimtã); cãsi njits (minuti) trã oaminj njits (shcurtsã); alasã-l s-creascã cã easti ninga njic (tinir); vidzui un om njic (shcurtu di boi); lj-armasi giuplu njic (strimtu, tsi nu lu ncapi); armasi njicã (shcurtã), nu creashti; s-dusi la neavutlu shi s-featsi nãs cama njic (trapsi mãna, s-aspusi ma bunlu, s-alãsã azvimtu) shi si mbunã sh-nu pãtsã cama lãili; vrei s-trets cu alantu? fã-ti ma njic totna; s-featsi cama njicã
(expr: trapsi mãna) shi-lj dzãsi a ljei; nitsiun nu s-fãtsea cama njic
(expr: nu trãdzea mãna, nu s-alãsa azvimtu) shi nu vrea s-armãnã sum grailu-a alãntui

§ njic2 (njícŭ) sm, sf njicã (njí-cã), njits (njítsĭ), njits (njítsĭ) – ficior (featã), dupã tsi s-amintã shi easti ninga njic; nat, njat, njac, tirnjac, sãrmãnitsã, beb, pupul, pup, ciuci, copan, niphiu, gad, gat, njitsico, poci, tsup, ficior, ficiuric, featã, fiticã, mincu, tecnon, cochil, cochilush, hurhutulash
{ro: copil (mic), prunc}
{fr: (petit) enfant, nourrisson}
{en: (little) child, baby}
ex: di cu njicã (fiticã) s-duchea cã lj-aprindi caplu; am un njic (nat) di doi mesh; njica (fitica) tsi u caftu mini; cãndu s-mãrtã dadã-mea eara njicã (featã-ageamitã), ludeatsã

§ njitsico (nji-tsi-có) sm njitsicadz (nji-tsi-cádzĭ) – (unã cu njic2)
ex: nani, nani, njitsico (njiclu-a meu)

§ njicuts (nji-cútsŭ) sm, sf, adg njicutsã (nji-cú-tsã), njicuts (nji-cútsĭ), njicutsi/njicutse (nji-cú-tsi) – tsi easti niheamã ca njic; tsi easti ma njic di njiclu di-aradã; dip njic; ficiuric (fiticã), ciuflic, njicshor, njicãz, njicãzan, njicãzic, njicuz, njicuzan, njicuzancu, njicuzot, njiczot, njiczu

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

Tanã

Tanã (Tá-nã) sf fãrã pl – numã armãneascã di muljari (tsi yini di-aradã di la Sultanã) tsi s-da multi ori ca numã-pãrnoanji la mulili albi
{ro: nume dat catârilor albi}
{fr: nom donné à un mulet blanc}
{en: name given to a white mule}

§ tãnãnushi/tãnãnushe (tã-nã-nú-shi) sf fãrã pl – zbor cu cari s-hãidipsescu featili njits
{ro: cuvânt cu care se mângâie fetiţele}
{fr: terme de caressse pour une petite fille}
{en: word for caressing a little girl}
ex: tãnãnushi njicãzã

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã