DICTSIUNAR XIYISITU ONLINE A LIMBÃLJEI ARMÃNEASCÃ  
ABCDEFGHIJKLMNOPQRSTUVWXYZ


Dictsiunar: Tuti ; Zboarã: Di iutsido; (cama multi...)

pãtedz1

pãtedz1 (pã-tédzŭ) (mi) vb I pãtidzai (pã-ti-dzáĭ), pãtidzam (pã-ti-dzámŭ), pãtidzatã (pã-ti-dzá-tã), pãtidzari/pãtidzare (pã-ti-dzá-ri) – (preftu) fatsi unã aradã, cu rigei shi asprucuchiri (bãgari tu apã), a atsilui tsi easti si s-facã crishtin; (pãrinti, nun, etc.) duc un njic la bisearicã tra s-lji dghivãseascã preftul shi s-lu facã crishtin; crishtinedz, crãshtinedz;
(expr: pãtedz yinlu = adavgu apã tu yin tra s-lu fac ma multu; ud yinlu)
{ro: boteza}
{fr: baptiser}
{en: baptize}
ex: mi-acljimarã s-pãtedz!; mini-lj pãtidzai ficiorlu; l-pãtidzã shi-lj bãgã numa Yeani; s-pãtidzã unã uvreauã; va s-tsã pãtedz, s-ti fac hiljinã; prindi s-ti duts la nunlu, s-lji greshti s-yinã, s-pãteadzã

§ pãtidzat (pã-ti-dzátŭ) adg pãtidzatã (pã-ti-dzá-tã), pãtidzats (pã-ti-dzátsĭ), pãtidzati/pãtidzate (pã-ti-dzá-ti) – tsi easti faptu crishtin (di-aradã di preftu la bisearicã); crishtinat, crãshtinat
{ro: botezat}
{fr: baptisé}
{en: baptized}
ex: shi-lj toarnã nãpoi tsintsi ucadz di yin pãtidzat
(expr: yin tsi-lj s-ari bãgatã sh-apã tra s-aspunã ma multu)

§ pãtidzari/pãtidzare (pã-ti-dzá-ri) sf pãtidzãri (pã-ti-dzắrĭ) – atsea tsi s-fatsi cãndu s-pãteadzã cariva; crishtinari, crãshtinari, pãtigiuni
{ro: acţiunea de a boteza}
{fr: action de baptiser}
{en: action of baptizing}
ex: tatã-nju-l turna di la pãtidzari; sh-mini earam la pãtidzarea (oara tsi s-pãtidza, pãtigiunea) a ghiftsãlor

§ nipãtidzat (ni-pã-ti-dzátŭ) adg nipãtidzatã (ni-pã-ti-dzá-tã), nipãtidzats (ni-pã-ti-dzátsĭ), nipãtidzati/nipãtidzate (ni-pã-ti-dzá-ti) – tsi nu easti pãtidzat; zbor cu cari easti cunuscut omlu tsi nu easti crishtin (ma di-unã altã pisti ca, bunãoarã, turcu, uvreu, etc.); ninjiruit
{ro: nebotezat}
{fr: qui n’est pas baptisé}
{en: who is not baptized}

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

ud1

ud1 (údŭ) (mi) vb I udai (u-dáĭ), udam (u-dámŭ), udatã (u-dá-tã), udari/udare (u-dá-ri) – (un lucru) l-fac s-hibã pitrumtu (lu-acoapir, l-molj, lu umplu, l-pruscuchescu) cu apã (i unã altã muljiturã); l-bag (lu-afundu) tu apã i tu-unã altã muljiturã; bag amolj (stranjili); pruscuchescu, pruscutescu, molj
(expr:
1: nj-ud gura = beau unã muljiturã (apã, yin, etc.);
2: va s-udãm numa (isozma, pãtedzlu, etc.) = va s-fãtsem ziafeti ti numã shi s-bem multu yin, arãchii, etc.;
3: nji si udã ocljilj = nj-es lãcrinj dit oclji; nji si umplu ocljilj cu lãcrinj)
{ro: uda; stropi}
{fr: mouiller; arroser}
{en: wet, soak; sprinkle}
ex: nã udã ghini ploaea; udats (pruscuchits) lilicili; nu-nj udai gura cu tsiva
(expr: nu biui tsiva); nã udã (nã pitrumsi apa) pãnã la cãmeashi; ud (pruscutescu) florli seara sh-dimneatsa

§ udat (u-dátŭ) adg (shi sm, sf) udatã (u-dá-tã), udats (u-dátsĭ), udati/udate (u-dá-ti) – tsi easti pitrumtu di apã; ud, muljat, pruscuchit, pruscutit
{ro: udat; stropit}
{fr: mouillé; arrosé}
{en: wetted, soaked; sprinkled}
ex: stranjlu di furtunj udat (muljat); udatlu (atsel tsi easti pitrumtu di apã), di ploai nu s-aspari

§ udari/udare (u-dá-ri) sf udãri (u-dắrĭ) – atsea tsi s-fatsi cãndu cariva i tsiva s-udã; muljari, pruscuchiri, pruscutiri
{ro: acţiunea de a uda; de a stropi}
{fr: action de mouiller; d’arroser}
{en: action of wetting, of soaking; of sprinkling}
ex: udarea (pruscuchirea) a florlor lipseashti si s-facã pi avrã; va udari
(expr: va beari, yin, arãchii, etc. ti) numa-ts

§ niudat (ni-u-dátŭ) adg niudatã (ni-u-dá-tã), niudats (ni-u-dátsĭ), niudati/niudate (ni-u-dá-ti) – tsi nu easti udat; nimuljat, nipruscuchit, nipruscutit;
(expr: niudat (yinlu, arãchia) = (yinlu, arãchia) nu-lj s-ari adãvgatã apã, nu easti pãtidzat)
{ro: neudat; nestropit}
{fr: qui n’est pas mouillé; qui n’est pas arrosé}
{en: that is not wetted, not soaked; not sprinkled}

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn