DICTSIUNAR XIYISITU ONLINE A LIMBÃLJEI ARMÃNEASCÃ  
ABCDEFGHIJKLMNOPQRSTUVWXYZ


Dictsiunar: Tuti ; Zboarã: Di iutsido; (cama multi...)

aleg2

aleg2 (a-légŭ) (mi) vb IV shi II alepshu (a-lép-shĭu), alidzeam (a-li-dzeámŭ), aleaptã (a-leáp-tã) shi aleapsã (a-leáp-sã), aleadzi-ri/aleadzire (a-leá-dzi-ri) shi alidzeari/alidzeare (a-li-dzeá-ri) – mutrescu gramatili di pi-unã carti shi grãescu cu boatsea i aduchescu cu mintea noima-a zboarãlor tsi suntu scriati; cãntu, dyivãsescu, dyiuvãsescu, ghivãsescu, ghivisescu, yivãsescu, ghiuvãsescu, yiuvãsescu
{ro: citi}
{fr: lire}
{en: read}
ex: cartea u-aleapsi (u dyivãsi) tutã; alepshu (dghivãsii; icã u loai cu mini cã mi-arisi) unã carti; mash tini putush s-u-aledz (s-u dghivãseshti, s-u dizledz) cartea aestã; jiloslu a tãu cãntic lu-alepshu (l-dghivãsii) astãz eu; pãn dzãts tsintsi va s-u-aledz (s-u dghivãseshti); shi tu carti alidzea (dyivãsea)

§ aleptu2 (a-lép-tu) adg aleaptã (a-leáp-tã), aleptsã (a-lép-tsã), aleapti/aleapte (a-leáp-ti) – (gramati scriati) tsi suntu grãiti cu boatsea i aduchiti cu mintea; alepsu, cãntat, dyivãsit, dyiuvãsit, ghivãsit, ghivisit, yivãsit, ghiuvãsit, yiuvãsit
{ro: citit}
{fr: lu}
{en: read}

§ alepsu2 (a-lép-su) adg aleapsã (a-leáp-sã), alepshi (a-lép-shi), aleapsi/aleapse (a-leáp-si) – (unã cu aleptu2)

§ aleadzi-ri2/aleadzire (a-leá-dzi-ri) sf aleadziri (a-leá-dzirĭ) – atsea tsi s-fatsi cãndu s-aleadzi tsiva; alidzeari; cãntari, dyivãsiri, dyiuvãsiri, ghivãsiri, ghivisiri, yivãsiri, ghiuvãsiri, yiuvãsiri
{ro: acţiunea de a citi; citire}
{fr: action de lire}
{en: action of reading}

§ alidzeari2/alidzeare (a-li-dzeá-ri) sf alidzeri (a-li-dzérĭ) – (unã cu aleadziri2)

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

dyiuvãsescu

dyiuvãsescu (dhyĭu-vã-sés-cu) vb IV dyiuvãsii (dhyĭu-vã-síĭ), dyiuvãseam (dhyĭu-vã-seámŭ), dyiuvãsitã (dhyĭu-vã-sí-tã), dyiu-vãsiri/dyiuvãsire (dhyĭu-vã-sí-ri) – mutrescu gramatili di pi-unã carti shi grãescu cu boatsea i aduchescu cu mintea atseali tsi suntu scriati; aleg, cãntu, dyivãsescu, ghivisescu, ghivãsescu, ghiuvãsescu, yivãsescu, yiuvãsescu
{ro: citi}
{fr: lire}
{en: read}
ex: cartea aestã nu si dyiuvãseashti (s-aleadzi, citeashti)

§ dyiuvãsit (dhyĭu-vã-sítŭ) adg dyiuvãsitã (dhyĭu-vã-sí-tã), dyiuvãsits (dhyĭu-vã-sítsĭ), dyiuvãsiti/dyiuvãsite (dhyĭu-vã-sí-ti) – (gramati scriati) tsi suntu grãiti cu boatsea i aduchiti cu mintea; aleptu, alepsu, cãntat, dyivãsit, ghivãsit, ghivisit, ghiuvãsit, yivãsit, yiuvãsit
{ro: citit}
{fr: lu}
{en: read}

§ dyiuvãsiri/dyiuvãsire (dhyĭu-vã-sí-ri) sf dyiuvãsiri (dhyĭu-vã-sírĭ) – atsea tsi s-fatsi cãndu s-dyiuvãseashti tsiva; aleadziri, alidzeari; cãntari, dyivãsiri, ghivãsiri, ghivisiri, ghiuvãsiri, yivãsiri, yiuvãsiri
{ro: acţiunea de a citi; citire}
{fr: action de lire}
{en: action of reading}

§ dyiuvã-sitor (dhyĭu-vã-si-tórŭ) adg dyiuvãsitoari/dyiuvãsitoare (dhyĭu-vã-si-tŭá-ri), dyiuvãsitori (dhyĭu-vã-si-tórĭ), dyiuvãsitoa-ri/dyiuvãsitoare (dhyĭu-vã-si-tŭá-ri) – atsel tsi dghiuvãseashti tsiva; dyivãsitor, ghiuvãsitor, ghivãsitor, ghivisitor, yiuvãsitor, yivãsitor
{ro: cititor}
{fr: lecteur}
{en: reader}

§ dyeavasi/dyea-vase (dh-yĭá-va-si) sf dyeavasi (dh-yĭá-va-si) – zboarãli tsi li dzãtsi shi cumnicãtura tsi u da preftul a crishtinjlor, di-aradã tu bisearicã; rigeili tsi li fatsi preftul la caplu-a unui om tsi moari (ca Dumnidzã s-lji ljartã amãrtiili fapti) shi cumnicãtura dit soni tsi lj-u da; cumãnicãturã, cuminicãturã, pãrtãciuni
{ro: grijanie, cumine-cătură}
{fr: extrême onction, communion}
{en: last sacrament, holy communion}
ex: dusi s-facã unã dyeavasi

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

grai

grai (gráĭŭ) sn grai/grae (grá-i) shi grairi/graire (grá-i-ri) –
1: sonlu tsi-l scoati omlu din gurã cãndu zburashti (icã aspunearea-a lui tu scriari) sh-cari ari unã noimã maxutarcã trã lumea tsi lu-avdi (i veadi scriarea); grair, greai, grei, grii, cuvendã, zbor;
2: zboarãli (botsli, seamnili) cu cari omlu sh-aspuni tsi mindueashti (tsi aducheashti, tsi va, tsi caftã, etc.) shi easti achicãsit di-alantsã oaminj; limba (cu tuti zboarãli a ljei) zburãtã di oaminjlji a unui popul; limbã, zburãri;
(expr:
1: grai cu mãduã = zbor mintimen, zbor cuminti;
2: suntu pi un grai = s-aduchescu, suntu sinfuni;
3: grailu imnã, urdinã = zborlu treatsi di la om la om, s-arãspãndeashti;
4: lji scot un grai dit gurã = l-fac sã zburascã niheamã;
5: grai di moarti = dimãndarea tsi u fatsi (i vrearea tsi u-aspuni) omlu tu oara tsi easti s-moarã;
6: nj-cadi grailu mpadi = nu hiu ascultat;
7: nigrit grailu; niscos grailu = unãshunã; ninti ca s-bitiseascã zborlu din gurã; cum bitiseashti zburãrea;
8: Grailu Mari = (prota) dzuã di Pashti; Ngrei Mari;
9: (om) faptu n Grailu Mari = (om) tsi easti cu multã tihi tu banã)
{ro: cuvânt, limbă}
{fr: mot, parole, langage}
{en: word, language}
ex: nu putui s-lji scot un grai (zbor) dit gurã; fãrshirotslji sh-au grailu (limba, zburãrea) a lor; dorlu a lor cu grai (zbor) nu s-aspunea, cu cundiljlu nu si scria; grailu dultsi, multu adutsi; grailu bun aflã loc bun; trei oi, sh-atseali li mãcã luplu, yini grailu (zborlu); grailu imna prit hoarã
(expr: zborlu s-avdza tu ntreaga hoarã di la un la-alantu, dit unã gurã tu-alantã); dimãndarea faptã cu grai di moarti
(expr: faptã, tu oara tsi moari omlu); l-alãsã cu grailu di moarti
(expr: cu dimãndarea faptã tu oara tsi murea); nj-u cã s-nu-nj cadã grailu mpadi
(expr: nj-easti cã nu va hiu ascultat), gione-mushat, di-atsea nu voi s-dimãndu; vinj-ascherea n Grailu-Mari
(expr: vinj-ascherea prota dzuã di Pashti); niscos grailu ghini
(expr: unãshunã)

§ grair (grá-irŭ) sn grairi/graire (grá-i-ri) – (unã cu grai)
ex: grairi di sivdai (zboarã di vreari); urãti grairi; shcurti grairi

§ greai (greáĭŭ) sn greairi/greaire (greá-i-ri) – (unã cu grai)

§ grei (gréĭŭ) sn grei/gree (gré-i) shi greiri/greire (gré-i-ri) – (unã cu grai)

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

gurgur

gurgur (gúr-gurŭ) sn gurguri/gurgure (gúr-gu-ri) – vrondul faptu di apili tsi curã; zboarã scoasi dit gurã tsi par multi ori fãrã noimã cã nu suntu ghini avdzãti i aduchiti di-atselj tsi li ascultã (ca-atseali scoasi di-un nat ninti ca sã nveatsã sã zburascã); zboarã ca surdi tsi mizi s-avdu cã suntu grãiti cu boatsi dipusã; vrondul tsi-l fac matsãli cãndu gurleadzã; shuputiri, ciuciurari, gurlidzari
{ro: susur; chiorăit}
{fr: murmure (d’eau); gargouillement (dans les intestins)}
{en: purl (brook, river); rumbling (bowels)}
ex: spuni-nj vale, cu-a tãu gurgur (shuputiri) suschiros

§ gurguredz (gur-gu-rédzŭ) vb I gurguridzai (gur-gu-ri-dzáĭ), gurguridzam (gur-gu-ri-dzámŭ), gurguridzatã (gur-gu-ri-dzá-tã), gurguridzari/gurguridzare (gur-gu-ri-dzá-ri) – fac un vrondu ca-atsel faptu di api tsi curã; scot bots i zboarã dit gurã tsi par multi ori fãrã noimã cã nu suntu ghini avdzãti i aduchiti di-atselj tsi li ascultã (ca-atseali scoasi di-un nat ninti ca sã nveatsã sã zburascã); scot zboarã dit gurã tsi nu s-avdu, cã suntu grãiti cu boatsi dipusã; fac un vrondu tsi s-avdi surdu, peanarga ca-atsel faptu di-un arãu tsi curã; fac un vrondu ca gurgurlu dit matsã cãndu s-minã vimtul prit eali; gurledz, gurlescu, guguredz, gugurescu, gurguleadzã, bãbãlescu, bãnduredz, vãzescu, etc.
{ro: susura, gănguri, murmura, chiorăi}
{fr: babiller (comme les petits enfants), roucouler, murmurer, grouiller (en parlant des boyaux)}
{en: purl (brooks), prattle, mumble, babble, rumble (bowels)}

§ gurguridzat (gur-gu-ri-dzátŭ) adg gurguridzatã (gur-gu-ri-dzá-tã), gurguridzats (gur-gu-ri-dzátsĭ), gurguridzati/gurguridzate (gur-gu-ri-dzá-ti) – tsi ari faptã un vrondu ca-atsel adrat di unã apã tsi curã sh-gurgureadzã; tsi ari faptã un vrondu ca-atsel scos di njits (ninti ca sã nveatsã sã zburascã); (zbor) tsi mizi s-avdi cã easti scos cu boatsi dipusã; tsi ari faptã un vrondu ca gurgurlu dit matsã cãndu s-minã vimtul prit eali; gurlidzat, gurlit, gugurat, gugurit, gurgulidzat, bãbãlit, bãndurat, vãzit, etc.
{ro: susurat, găngurit, murmurat, chiorăit}
{fr: babillé (comme les petits enfants), roucoulé, murmuré, grouillé (en parlant des boyaux)}
{en: purled (brooks), prattled, mumbled, babbled, rumbled (bowels)}

§ gurguridzari/gurguridzare (gur-gu-ri-dzá-ri) sf gurguridzãri (gur-gu-ri-dzắrĭ) – atsea tsi s-fatsi cãndu tsiva i cariva gurgureadzã; gurlidzari, gurliri, gugurari, guguriri, gurgulidzari, bãbãliri, bãndurari, vãziri, etc.

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

lãgãros

lãgãros (lã-gã-rósŭ) adg lãgãroasã (lã-gã-rŭá-sã), lãgãrosh (lã-gã-róshĭ), lãgãroasi/lãgãroase (lã-gã-rŭá-si) – (apã, shpirtu, fãntãnã, lac, etc.) tsi easti curat shi s-veadi ghini prit nãs; (tser) tsi easti fãrã niori, sirin; (boatsi, vrondu) tsi s-avdi ghini; (zbor) tsi easti ghini minduit, grãit sh-a curi noimã s-aducheashti lishor; lãgarã, limpid, limpidi; curat; (fig: = lãgãros = lãyii, yilii, di curat, di limpidi tsi easti)
{ro: limpede, clar}
{fr: clair, limpide}
{en: clear}
ex: arãuri lãgãroasi (limpidi)

§ lãgarã (lã-gá-rã) adg invar – (unã cu lãgãros)
ex: apã lãgarã (limpidi, curatã); tserlu easti lãgarã (sirin); arãurli suntu lãgarã (limpidz); asimi lãgarã (curatã); arnim, u-adrãm lãgarã casa (fig: u-adrãm yilii, lãyii di curatã tsi s-featsi); scoalã di cu noapti un vimtu di tsã-lj curã tserlu sirin-lãgarã (limpidi)

§ lãgãrsescu (lã-gãr-sés-cu) (mi) vb IV lãgãrsii (lã-gãr-síĭ), lãgãrseam (lã-gãr-seámŭ), lãgãrsitã (lã-gãr-sí-tã), lãgãrsiri/lã-gãrsire (lã-gãr-sí-ri) – u cur sh-u fac limpidi (apa, shpirtul, fãn-tãna, etc.); (tserlu) s-gãleashti, si nsirineadzã; limpidzãscu, dizlã-cescu, nyiuredz, cur; (fig: = (i) fac unã boatsi, un vrondu tra si s-avdã ghini; (ii) grãescu un zbor tra si s-avdã ghini, s-hibã lishor si-lj s-aducheascã noima; limpidzãscu, dizlãcescu, nyiuredz, cur
{ro: limpezi, clarifica}
{fr: clarifier, rendre limpide}
{en: clear, clarify}
ex: tutã mintitura s-lãgãrsi (s-limpidzã); s-lãgãrsi (limpidzã, s-dizlãci) apa

§ lãgãrsit (lã-gãr-sítŭ) adg lãgãrsitã (lã-gãr-sí-tã), lãgãrsits (lã-gãr-sítsĭ), lãgãrsiti/lãgãrsite (lã-gãr-sí-ti) – tsi easti faptu s-hibã limpid (curat, lãgãros, nsirinat, etc.); limpidzãt, dizlãcit, nyiurat, curat
{ro: limpezit, clarificat}
{fr: clarifié, rendu limpide}
{en: cleared, clarified}
ex: arãu mushat shi lãgãrsit (limpidzãt, dizlãcit)

§ lãgãrsiri/lãgãrsire (lã-gãr-sí-ri) sf lãgãrsiri (lã-gãr-sírĭ) – atsea tsi s-fatsi cãndu tsiva s-lãgãrseashti; limpidzãri, dizlãciri, nyiurari, curari

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

limpid

limpid (lím-pidŭ) adg limpidã (lím-pi-dã), limpidz (lím-pidzĭ), limpidi/limpide (lím-pi-di) – (apã, shpirtu, fãntãnã, lac, etc.) tsi easti curat shi s-veadi ghini prit nãs; (tser) tsi easti fãrã niori, sirin, lãgãros; (boatsi, vrondu) tsi s-avdi ghini; limpidi, lãgãros; (fig: (oclji) limpidz; (fatsã) limpidi; (zbor) limpidi = (oclji) lunjinosh, nyiliciosh; (fatsã) dishcljisã, lunjinoasã, lutsitã, nyilicioasã; (zbor) ghini minduit, grãit sh-a curi noimã s-aducheashti lishor)
{ro: limpede, clar}
{fr: clair, limpide}
{en: clear}
ex: izvur aratsi shi limpid; apã limpidã (curatã); tser limpid (sirin); s-zugrãfseashti limpid semnu; unã featã limpidã (lutsitã); apa nu yini limpidã cã ari datã ploai

§ limpidi/limpide (lím-pi-di) adg limpidi/limpide (lím-pi-di), limpidz (lím-pidzĭ), limpidz (lím-pidzĭ) – (unã cu limpid)
ex: ciuciurã limpidea fãntãnã

§ limpidzãscu (lim-pi-dzắs-cu) (mi) vb IV limpidzãi (lim-pi-dzắĭ), limpidzam (lim-pi-dzámŭ), limpidzãtã (lim-pi-dzắ-tã), limpidzãri/limpidzãre (lim-pi-dzắ-ri) – u cur sh-u fac limpidi (apa, shpirtul, fãntãna, etc.); (tserlu) si nsirineadzã; lãgãrsescu, dizlãcescu, nyiuredz, cur; (fig: limpidzãscu = (i) fac unã boatsi, un vrondu tra si s-avdã ghini; (ii) grãescu un zbor tra si s-avdã ghini, s-hibã lishor si-lj s-aducheascã noima)
{ro: limpezi, clarifica}
{fr: clarifier, rendre limpide}
{en: clear, clarify}
ex: limpidzãscu fãntãna (u cur sh-u fac limpidi); apa, pãnã nu s-alãceashti, nu s-limpidzashti (nu s-dizlãceashti); arãulu atumtsea va s-limpidzascã; nu u culcutea cã nu va s-limpidzascã; s-limpidzãrã tuti tora

§ limpidzãt (lim-pi-dzắtŭ) adg limpidzãtã (lim-pi-dzắ-tã), limpidzãts (lim-pi-dzắtsĭ), limpidzãti/limpidzãte (lim-pi-dzắ-ti) – tsi easti faptu s-hibã limpid (curat, lãgãros, nsirinat, etc.); lãgãrsit, dizlãcit, nyiurat, curat
{ro: limpezit, clarificat}
{fr: clarifié, rendu limpide}
{en: cleared, clarified}
ex: suflitlu-a meu limpidzãt

§ limpidzãri/limpidzãre (lim-pi-dzắ-ri) sf limpidzãri (lim-pi-dzắrĭ) – atsea tsi s-fatsi cãndu tsiva limpidzashti; lãgãrsiri, dizlãciri, nyiurari, curari

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

litãnii/litãnie

litãnii/litãnie (li-tã-ní-i) sf litãnii (li-tã-níĭ) – arigeai lungã (tsi nu pari s-bitiseascã vãrãoarã) grãitã di-aradã di preftu sh-di mpistimenj deadun; parataxi cu cãntãri sh-rigei (ca s-agiutã Dumnidzãlu, bunãoarã, ta s-da ploai, etc.)
{ro: litanie}
{fr: litanie, procession (accompagnée de chants)}
{en: litany, procession (with chants and prayers)}

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

mumulescu

mumulescu (mu-mu-lés-cu) vb IV mumulii (mu-mu-líĭ), mu-muleam (mu-mu-leámŭ), mumulitã (mu-mu-lí-tã), mumuliri/mu-mulire (mu-mu-lí-ri) – zburãscu peagalea, canda mash trã mini singur, cu zboarã tsi nu s-avdu ghini sh-multi ori cu bots fãrã noimã
{ro: bombăni}
{fr: bougonner, maugréer}
{en: grumble}
ex: nu mumulea ashi

§ mumulit (mu-mu-lítŭ) adg mumulitã (mu-mu-lí-tã), mumulits (mu-mu-lítsĭ), mumuliti/mumulite (mu-mu-lí-ti) – (zboarã) dzãsi peanarga, multi ori fãrã noimã, sh-canda grãiti mash ti-atsel tsi zburashti
{ro: bombănit}
{fr: bougonné, maugréé}
{en: grumbled}

§ mumuliri/mumulire (mu-mu-lí-ri) sf mumuliri (mu-mu-lírĭ) – atsea tsi s-fatsi cãndu cariva mumuleashti
{ro: acţiunea de a bombăni; bombănire}
{fr: action de bougonner, de maugréer}
{en: action of grumbling}

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

tãltsescu

tãltsescu (tãl-tsés-cu) vb IV tãltsii (tãl-tsíĭ), tãltseam (tãl-tseámŭ), tãltsitã (tãl-tsí-tã), tãltsiri/tãltsire (tãl-tsí-ri) – aduchescu tsi vor s-dzãcã zboarã grãiti i ngrãpsiti sh-pot s-u-aspun noima-a lor la altsã
{ro: tâlcui}
{fr: interpréter}
{en: interpret}
ex: nu li tãltseashti (nu lã aducheashti noima) ghini

§ tãltsit (tãl-tsítŭ) adg tãltsitã (tãl-tsí-tã), tãltsits (tãl-tsítsĭ), tãltsiti/tãltsite (tãl-tsí-ti) – (zboarã) a curi noimã easti aduchitã sh-grãitã
{ro: tâlcuit}
{fr: interprété}
{en: interpreted}

§ tãltsiri/tãltsire (tãl-tsí-ri) sf tãltsiri (tãl-tsírĭ) – atsea tsi s-fatsi cãndu tsiva easti tãltsit
{ro: acţiunea de a tâlcui; tâlcuire}
{fr: action d’interpréter}
{en: action of interpreting}

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

tornu

tornu (tór-nu) (mi) vb I turnai (tur-náĭ), turnam (tur-námŭ), turnatã (tur-ná-tã), turnari/turnare (tur-ná-ri) –
1: versu (apã, yin, etc.) dit unã shishi (putir, cãldari, etc.) tra s-lu bag tu tsiva i pristi tsiva;
2: yin nãpoi di-iu earam dus; lj-lu dau nãpoi lucrul a atsilui di la cari lu-aveam loatã nãinti;
3: shuts di-alantã parti;
4: (mi) abat dit cali;
5: (sartsina di pi cal, gumar) s-apleacã (ngreacã) ma multu di-unã parti;
(expr:
1: nu hiu acshu s-tsã tornu pãputsãli = nu ahãrzescu, nu axizescu tsiva fatsã di tini;
2: mi turnai tu fatsã = mi-alãxii tu fatsã sh-aspun ma sãnãtos, dupã lãngoarea tsi feci; nj-tricu lãngoarea, mi nsãnai, mi sculai (dit crivati);
3: lj-lu tornu un lucru = lj-fac sh-mini atseali tsi nj-ari faptã el;
4: lj-tornu borgea = lj-dau nãpoi tsi-aveam mprumutatã;
5: lj-tornu (zborlu) = lj-dau apandisi;
6: mi tornu di zbor (grai) = nj-calcu zborlu, nu fac atseali tsi am tãxitã, trã cari am datã zborlu;
7: lj-u tornu mintea = l-fac si sh-alãxeascã mintea (pistea); l-fac s-mindueascã, s-dzãcã i s-facã atseali tsi voi mini; lu nduplic s-facã tsiva;
8: mi tornu turcu (uvreu, crishtin) = mi-alas di pistea tsi-aveam ta s-mi fac turcu (uvreu, crishtin);
9: tornu zboarãli (grãiti cu gura i scriati) = spun noima-a zboarãlor (grãiti cu gura i scriati) dit unã limbã tu altã)
{ro: turna, (se) întoarce, reveni}
{fr: tourner, retourner, revenir}
{en: turn, return}
ex: sh-turnã caplu s-lu veadã; toarnã-lj (vearsã-lj) nã chicã di apã tra si-sh la mãnjli; toarnã-nj (vearsã-nj apã) s-mi lau; turnai (virsai) yin dit botsã tu putir; turnã (virsã) dit pucic apã yii; turnats-vã (shutsãts-vã) cu fatsa nsus; ãlj si turnã lãngoarea (lj-vinji nãpoi lãngoarea; lãndzidzã diznou di idyea lãngoari); s-turna di la shoput (yinea di la shoput, iu s-avea dusã nãinti); prumuveara cãndu s-vã turnats (s-yinits nãpoi); toarnã-te (yinu nãpoi), lai, tate bune; turnãndalui-si (yinindalui nãpoi) aestu di la avinari; ãlj lu toarnã (lj-lu da nãpoi) al Coli; mula toarnã sãmarlu (mula fatsi ca unã parti di-a sãmarlui si sã ncljinã di-unã parti); s-tsã si toarnã (s-tsã s-abatã, s-tsã yinã sh-a tsia) haraua-aestã; ti turnash (ti-abãtush dit cali, vinjish) sh-la mini nã minutã; turnãm via (abãtum via, lj-alãxim cupanja); cãndu va nã turnats borgea?
(expr: va nã dats nãpoi atsea tsi mprumutat?); mi turnai tu fatsã
(expr: mi nsãnai, mi-alãxii tu fatsã sh-aspun ma sãnãtos, dupã lãngoarea tsi feci); e, e, lj-u toarnã

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn