DICTSIUNAR XIYISITU ONLINE A LIMBÃLJEI ARMÃNEASCÃ  
ABCDEFGHIJKLMNOPQRSTUVWXYZ


Dictsiunar: Tuti ; Zboarã: Di iutsido; (cama multi...)

an1

an1 (ánŭ) sm anj (ánjĭ) – chirolu tsi-lj lipseashti a loclui tra si s-anvãrteascã unãoarã deavãrliga-a soarilui; chiro di 12 mesh; chiro di 365 di dzãli shi shasi sãhãts; sini;
(expr:
1: an = anlu tsi tricu;
2: aoa (tora) sh-un an (sh-doi anj, etc.) = cu un an (doi anj, etc.) ma ninti;
3: alantu an = anlu tsi yini dupã-aestu an;
4: di anj shi anj = di multu chiro;
5: an di an; an cu an = cati an cu-arada;
6: un an cu anlu = un an ntreg, tamam un an;
7: un an cali = calea tsi poati s-u facã omlu tu-un an;
8: anlu sh-njiclu = cãti-un njic cati an;
9: pri doi (trei, patru, etc.) anj ãn cap = tamam cãndu lji ncljisi doilji (treilji, patrulji, etc.) anj;
10: agiungu (hiu) tu anj = am ilichia tu cari pot s-mi nsor (s-mi mãrit);
11: njic di anj; njic tu anj = tinir, cari nu-ari ilichia (tra s-poatã s-facã un lucru);
12: mari di anj; mari tu anj; tricut di anj = aush, cari easti mari di ilichii (tra s-lu-adarã un lucru);
13: lj-ari anjlji sum cãciulã = ari ma multsã anj di-atselj tsi-lj spuni (i va s-lji spunã);
14: la multsãlj anj = urari datã a unui om tra s-aibã banã lungã, s-bãneadzã multsã anj;
15: (dzua di) Anlu Nou = protlu di Yinar; prota dzuã a anlui; dzua tsi intrã anlu; dzua di Ayiu-Vasili)
{ro: an}
{fr: année}
{en: year}
ex: un arburi mari, frãndzãli sh-ari albi di-unã parti, lãi di-alantã parti (angucitoari: anlu); ficiorlu-a meu easti di 12 di anj; s-trei anj di dzãli di cãndu vdzish; anlu-aestu multu-arãu; an (anlu tsi tricu) bishi sh-aestan (sh-aestu an) s-avdzã; tsi-adutsi oara, nu-adutsi anlu; anjlji bunj ti nveatsã s-aspardzi, sh-anjlji grei s-adunj; agiumsirã tu anj
(expr: tu ilichia) ta si sã nsoarã; an
(expr: anlu tsi tricu, aoa sh-un an) nã cãlcarã furlji; an
(expr: aoa sh-un an) earam Bituli; nsoarã-ti, hilj, cã tu anj eshti
(expr: ai ilichia tsi pots s-ti nsori); eara tamam tru anj
(expr: tu ilichia di nsurari, mãrtari)

§ antsãrtsu (an-tsắr-tsu) adv – aoa sh-doi anj
{ro: anţărţ, acum doi ani}
{fr: il y a deux ans}
{en: two years ago}
ex: antsãrtsu (aoa sh-doi anj) earam Bucureshti

§ an-antsãrtsu (an-an-tsắr-tsu) adv – aoa sh-trei anj

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

ayitã

ayitã (a-yí-tã) sf ayiti/ayite (a-yí-ti) – arburic cu truplu tsi s-tradzi-azvarna pri loc (sh-tr-atsea, tra s-creascã cãtrã nsus, si ngãrlimã di alti planti i dãrmi plãntati tu loc), cu arãdãtsinã vãrtoasã, dit cari es lumãchitsili cu frãndzã mãri hãrãxiti, shi fructili (arapuni di-auã, dit cari s-adarã yinlu); yitã, yiti, ayitsã, yitsã, aghitã, ghitã, ghiti, aghitsã, ghitsã, climã, climatã, luzincã;
(expr: lacrimã di-ayitã = dzama tsi easi dit truplu di-ayitã)
{ro: viţă de vie}
{fr: (pied de) vigne}
{en: vine}
ex: nã ayitã cu-un arapuni di-auã; plãndzea ca ayita dit ayinji

§ yitã (yí-tã) sf yiti/yite (yí-ti) – (unã cu ayitã)
ex: videts, yiti nãscu di tru loc

§ yiti/yite (yí-ti) sf pl(?) – (unã cu ayitã)
ex: sum yitea ngãlbinitã; lishor cum yitea lãcrimeadzã; ari nã yiti tsi aumbreadzã uborlu tut; s-uscã yitea di-acasã

§ ayitsã (a-yí-tsã) sf ayitsi/ayitse (a-yí-tsi) – (unã cu ayitã)

§ yitsã (yí-tsã) sf yitsi/yitse (yí-tsi) – (unã cu ayitã)

§ aghitã (a-ghí-tã) sf aghiti/aghite (a-ghí-ti) – (unã cu ayitã)

§ ghitã (ghí-tã) sf ghiti/ghite (ghí-ti) – (unã cu ayitã)
ex: ca ghita s-ti nvãrlighedz

§ ghiti/ghite (ghí-ti) sf ghiti/ghite (ghí-ti) – (unã cu ayitã)
ex: tãljash ghitea tu-atsea dzuã; ghitea easti ncãrcatã cu-auã

§ aghitsã (a-ghí-tsã) sf aghitsi/aghitse (a-ghí-tsi) – (unã cu ayitã)

§ ghitsã (ghí-tsã) sf ghitsi/ghitse (ghí-tsi) – (unã cu ayitã)

§ ayinji/ayinje (a-yí-nji) sf ayinj (a-yínjĭ) – loc iu omlu ari siminatã ayiti tra s-creascã shi s-facã auã; yinji; sad;
(expr:
1: mi-acãtsarã tu-ayinji = mi-acãtsarã cãndu fãtseam un lucru tsi nu lipsea fãtseari;

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

cãfasi1/cãfase

cãfasi1/cãfase (cã-fá-si) sf cãfãsh (cã-fắshĭ) – unã soi di cutii njicã (cãsicã di lemnu, her i plasticã) adratã maxus trã tsãnearea-a puljlor (cãntãtori) ãn casã; unã soi di cutii mari (cãsicã di lemnu, scãnduri i her) tu cari suntu tsãnuti ncljisi pricili agri tra s-nu s-facã znjii; cãfesi, cluvii, culuvii, cãfashi; (fig: cãfasi = hapsi, filichii, ncljisoari, etc.)
{ro: colivie}
{fr: cage}
{en: cage}
ex: nj-ahãrzi nã cãfasi; tsãnea aslanjlji tu cãfasi di her; bãgã puljlu tu-unã cãfasi (culuvii) shi-l hrãnea; cãfasea-i spindzuratã di dureclu dit chioshi; escu tu cãfasi (fig: ncljis ca tu filichii) n casa aestã

§ cãfashi1/cãfashe (cã-fá-shi) sf cãfãsh (cã-fắshĭ) – (unã cu cãfasi1)

§ cãfesi/cãfese (cã-fé-si) sf cãfesh(?) (cã-féshĭ) – (unã cu cãfasi1)
ex: arslan mari ncljis tu cãfesi di her

§ ncãfãsescu (ncã-fã-sés-cu) vb IV ncãfãsii (ncã-fã-síĭ), ncãfãseam (ncã-fã-seámŭ), ncãfãsitã (ncã-fã-sí-tã), ncãfãsiri/ncãfãsire (ncã-fã-sí-ri) – ncljid (un pulj, unã agru-prici) tu-unã culuvii (cãfasi); (fig: ncãfãsescu = (i) ascundu videarea; astup videarea di nafoarã, prit firidã, n casã; (ii) bag (ncljid) cariva tu hapsi)
{ro: pune în colivie sau cuşcă}
{fr: fermer dans une cage}
{en: put in a cage}
ex: turtsãlj au adetea si shi ncãfãseascã pingerli
(expr: astupã videarea prit pingeri)

§ ncãfãsit (ncã-fã-sítŭ) adg ncãfãsitã (ncã-fã-sí-tã), ncãfãsits (ncã-fã-sítsĭ), ncãfãsiti/ncãfãsite (ncã-fã-sí-ti) – tsi easti ncljis tu-unã cãfasi
{ro: pus în colivie sau cuşcă}
{fr: fermé dans une cage}
{en: put in a cage}
ex: sh-la bisearicã, loclu a muljerlor easti ncãfãsit
(expr: ascumtu di videarea-a bãrbatslor)

§ ncãfãsi-ri/ncãfãsire (ncã-fã-sí-ri) sf ncãfãsiri (ncã-fã-sírĭ) – atsea tsi s-fatsi cãndu un pulj (unã agru-prici) easti ncljis tu-unã cãfasi
{ro: acţiunea de a pune în colivie sau cuşcă}

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

chisati/chisate

chisati/chisate (chi-sá-ti) sf chisãts (chi-sắtsĭ) – catastasea tu cari s-aflã atsel tsi easti cu punga goalã, tsi easti ftoh; lipsã di paradz tu pungã; catastasea tu cari s-aflã un embur (tugear, pãrmãteftu, etc.) cãndu lucrili (alishvirishurli) nu-lj si duc ghini (nu-aflã pãrmãtii s-acumpãrã, nu poati s-li vindã pãrmãtiili tsi ari, etc.); lipsã di vinderi; vindeari di pãrmãtii cu cheardiri; neaveari, fucãrlichi, ftohi, urfanji, urfãnilji, urfãneatsã
{ro: sărăcie, lipsă de bani, criză, chesat}
{fr: pauvreté, manque d’argent; stagnation des affaires, mévente, crise}
{en: poverty, lack of money; stagnation of sales, selling at a loss, crisis}
ex: anlu aestu fu mari chisati; s-iftinirã lucrili n pãzari cã easti chisati

§ chesati/chesate (chĭé-sa-ti? icã chĭe-sá-ti?) sf pl(?) – (unã cu chisati)
ex: antsãrtsu avum nã mari chesati (lipsã di paradz)

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã        

cunoscu

cunoscu (cu-nós-cu) (mi) vb III shi II cunuscui (cu-nus-cúĭ), cunushteam (cu-nush-teámŭ), cunuscutã (cu-nus-cú-tã), cunoash-tiri/cunoashtire (cu-nŭásh-ti-ri) shi cunushteari/cunushteare (cu-nush-teá-ri) –
1: lu shtiu cari easti; hiu sigur cã atseali tsi am tu minti (tsi dzãc, tsi ved, tsi avdu, tsi nvets, tsi-nj s-ari spusã, etc.) suntu dealihea; pistipsescu multu (dip ca atumtsea cãndu hiu sigur) cã tsiva easti dealihea, ashi cum s-ari faptã; shtiu;
2: lj-aspun ihãristisirea tsi u am trã bunlu tsi nj-ari faptã; u spun dishcljis (cu ifhãristisiri, sh-ta s-u shtibã tuts) faptul cã cariva ari adratã un lucru tr-alãvdari; pricunoscu cã un lucru s-ari faptã dealihea; pricunoscu;
(expr: dintsãlj din gurã-ts cunoscu = ti cunoscu multu ghini)
{ro: cunoaşte; recunoaşte}
{fr: connaître; reconnaître}
{en: know; be grateful}
ex: cunoscu (shtiu, zburãscu) nturtseashti; cunuscui (lji shtiui, lj-adunai) multsã di-a noshtri tu Vlãhii; lipseashti s-nã videm tra s-nã cunushtem (s-nã shtim un cu-alantu, cari him); cunoscu (li shtiu) gramatili grãtseshti; di cãndu s-cunuscurã (s-adunarã shi shtiurã un di-alantu), albã dzuã nu vidzurã; nu-nj cunoscu (nu-nj shtiu tsiva) di lucrul aestu; va ts-u cunoscu (va ts-u pricunoscu) buneatsa tsi nj-u featsish; adrat cu stranji mushati shi hrisusiti, di nu puteai s-lu cunoshti iuvashuva

§ cunuscut (cu-nus-cútŭ) adg cunuscutã (cu-nus-cú-tã), cunuscuts (cu-nus-cútsĭ), cunuscuti/cunuscute (cu-nus-cú-ti) – tsi easti shtiut cã-i dealihea; tsi easti pricunuscut; om tsi-l cunoscu ghini sh-nj-easti oaspi; shtiut, pricunuscut, cunushmai
{ro: cunoscut, ştiut; recunoscut}
{fr: connu; reconnu}
{en: known; grateful}
ex: nj-easti multu cunuscutã (u shtiu ghini) boatsea aestã

§ cunoashtiri/cunoashtire (cu-nŭásh-ti-ri) sf cunoashtiri (cu-nŭásh-tirĭ) – atsea tsi s-fatsi cãndu cariva cunoashti; cunushteari, shtiri, shteari, pricunoashtiri, pricu-nushteari
{ro: acţiunea de a cunoaşte; de a recunoaşte}
{fr: action de connaître; de reconnaître}
{en: action of knowing; of being grateful}
ex: greauã easti cunoashtirea-a omlui

§ cunushtea-ri/cunushteare (cu-nush-teá-ri) sf cunushteri (cu-nush-térĭ) – (unã cu cunoashtiri)

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

ljertu

ljertu (ljĭér-tu) (mi) vb I ljirtai (ljir-táĭ), ljirtam (ljir-támŭ), ljirtatã (ljir-tá-tã), ljirtari/ljirtare (ljir-tá-ri) – nu lj-u voi a unui tr-atseali tsi nj-ari faptã (shi-lj li agãrshescu); nu-lj fac tsiva a atsilui tsi-nj stipseashti; nu mata caftu sã-nj si plãteascã nãpoi unã borgi tsi-nj si cadi; simbãtsescu;
(expr:
1: lu ljirtã Dumnidzã = l-lo Dumnidzã, lji ncljisi ocljilj trã totna, muri;
2: ljirtatlu = atsel tsi fu ljirtat di Dumnidzã, tsi muri, mortul;
3: Dumnidzã s-lu ljartã = zbor tsi s-dzãtsi la moartea-a unui, rigeaea ca Dumnidzã s-lji ljartã a mortului, amãrtiili tsi-ari faptã tu banã;
4: mi ljertu cu pãrintsãlj, cu soea, cu fratslji, etc. = mi dispartu di (nj-ljau sãnãtati di la) pãrintsã, soi, frats, etc. cãndu fug ti multu chiro, cãndu mor pãrintsãlj, etc.;
5: mi ljertu di-un lucru = mi dispartu di-un lucru, nj-cher umutea di la un lucru, dusi, lu-agãrshescu;
6: nj-ljau ljirtari cu cariva = lu ljertu sh-mi ljartã cãndu nã dispãrtsãm (di tsi n-avem faptã un a altui), cã nu sã shtii ma s-nã videm altãoarã;
7: ljirtari nu-ari = nu-ari ascãpari; simbãtsiri)
{ro: ierta}
{fr: pardonner}
{en: forgive}
ex: dupã-atseali tsi-lj feci, nu va mi ljartã vãrãoarã; di oara aestã mi ljirtã; oara-aestã, dzãsi, ti ljertu, ma s-ts-adunj mintea cu tini; nu vã ljertu pãnã s-nu njirdzets s-adutsets atsea prici; scoasirã vlãstari shi acshitsi-lj si ljirtarã picatili; sibepea cari featsi si-lj si ljartã picatili; dupã tsi s-ljirtã cu
(expr: dupã tsi sh-lo sãnãtati di la) pãrintsãlj shi fratslj-a lui; lu ljirtã di (nu-lj mata caftã s-lj-u plãteascã nãpoi) borgea tsi avea s-lja; ljartã-ti di nãs
(expr: agãrsha-l, dusi, lja-ts umutea di la el); s-ljirtã
(expr: s-dispãrtsã) amirãlu di cãni; l-ljirtã Dumnidzã
(expr: du-si, muri); Dumnidzã s-lu ljartã, cã nu fu un om arãu

§ ljirtat (ljir-tátŭ) adg ljirtatã (ljir-tá-tã), ljirtats (ljir-tátsĭ), ljirtati/ljirtate (ljir-tá-ti) – tsi nu va-lj si facã tsiva trã stepsul tsi featsi; tsi nu-lj si caftã s-plãteascã nãpoi unã borgi; simbãtsit
{ro: iertat}
{fr: pardonné}
{en: forgiven}
ex: atumtsea picatili a tali va s-hibã ljirtati; ljirtati s-hibã tuti; s-nu ishim di grailu cu limba di moarti a ljirtatlui pãrinti
(expr: a pãrintilui tsi easti mortu); feata a mea, ljirtata

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn

znjii/znjie

znjii/znjie (znjí-i) sf znjii (znjíĭ) – cheardirea tsi u-ari cariva di la un lucru tsi-l fatsi, di la unã alish-virishi tsi fatsi (tsi lu-ari), di la unã mufluzlãchi (falimentu), etc.; aspãrgãciunea tsi s-fatsi la unã casã, la tutiputa tsi lãndzidzashti, etc.; zãrari, cheardiri, aspãr-gãciuni, hãtai, vlapsim, vlãpsiturã, dãmã, etc.
{ro: pagubă}
{fr: dommage, dégât}
{en: damage}
ex: di-nj curmarã mari znjii (di nj-adusirã mari cheardiri); lu ntriba sh-trã bun sh-trã slab, cã di ntribari, znjii nu-avea (nu chirea tsiva); prãvdzãli a lor nã featsirã multã znjii (aspãrgãciuni); pi tsi bagã mãna, fatsi znjii; mults anj ashteaptã pãn s-u veadã curatã di ierburli cari aduc znjii; eara nã lamnji tsi multã znjii adutsea a hoarãljei; balta-aestã vai adutsea znjii mari

§ znjisescu (znji-sés-cu) (mi) vb IV znjisii (znji-síĭ), znjiseam (znji-seámŭ), znjisitã (znji-sí-tã), znjisiri/znjisire (znji-sí-ri) – fac znjii; cher la unã alish-virishi; nji s-aspardzi un lucru; znjiisescu, zimnjusescu, vlãpsescu, zãrãrisescu
{ro: păgubi}
{fr: causer du dommage}
{en: cause (do) damage to}
ex: s-nu mi znjiseshti (s-nu-nj fatsi znjii) multu; multu znjisirã (avurã mari znjii, chirurã multu) antsãrtsu

§ znjisit (znji-sítŭ) adg znjisitã (znji-sí-tã), znjisits (znji-sítsĭ), znjisiti/znjisite (znji-sí-ti) – tsi ari pãtsãtã unã znjii; tsi ari chirutã; znjiisit, zimnjusit, vlãpsit, zãrãrisit
{ro: păgubit}
{fr: à qui on a causé du dommage}
{en: who has suffered a damage}

§ znjisiri/znjisire (znji-sí-ri) sf znjisiri (znji-sírĭ) – atsea tsi s-fatsi cãndu si znjiseashti tsiva; znjiisiri, zim-njusiri, vlãpsiri, zãrãrisiri
{ro: acţiunea de a păgubi; păgubire}
{fr: action de causer du dommage}
{en: action of causing (of doing) damage to}

§ znjisearic (znji-seá-ricŭ) adg znjisearicã (znji-seá-ri-cã), znjisearits (znji-seá-ritsĭ), znjisearitsi/znjisearitse (znji-seá-ri-tsi) – (atsel) tsi fatsi i adutsi znjii; znjiseric
{ro: păgubitor}

T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã         ma multu/ptsãn